Jie paaukojo jaunystę, laisvę ir gyvybę

Praėjusį ketvirtadienį prie Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos buvo iškilmingai atidengtas ir pašventintas memorialas žuvusiems gimnazistams, kovotojams su sovietine okupacija, už Lietuvos laisvę. Šis paminklas inicijuotas senosios Marijampolės gimnazijos auklėtinės, buvusios partizanų ryšininkės Alvos Sidaravičienės-Bedalės, o pastatytas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro lėšomis. Kaip sakė šio centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, be vietinių žmonių iniciatyvos ir pagalbos centras nieko nebūtų galėjęs padaryti.

Su gimnazijos ir miesto bendruomene atidengimo iškilmėse dalyvavo gausus būrys svečių. Tarp jų buvo Seimo narys Juozas Olekas, Marijampolės merė Irena Lunskienė, Seimo Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėja Angonita Rupšytė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) direktorė T. B. Burauskaitė, šio centro Memorialinio departamento direktorė Gintarė Jakubonienė, Memorialinio meno ir ekspertizės skyriaus vyresn. specialistė Evelina Raudytė, paminklą sukūręs skulptorius Jonas Jagėla, Marijampolės savivaldybės administracijos atstovai, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono atstovai, atkurtos Tauro apygardos atstovai ir vadas dimisijos kapitonas Gediminas Dapkevičius, jaunieji šauliai bei daugybė kitų.

Buvo iškilmingai perskaitytos visos 39 įamžintų žuvusių gimnazistų pavardės, jų atminimas pagerbtas tylos minute. Garbės salves iššovė kariai, atminimo lentą pašventino kunigas Kęstutis Žemaitis. Prie memorialinio paminklo buvo padėta gėlių, uždegtos žvakės.

Memorialinį paminklą atidengti buvo pakviestos merė I. Lunskienė, LGGRTC direktorė T. B. Burauskaitė ir paminklo iniciatorė A. Sidaravičienė-Bedalė.

Istorinius faktus priminė istorijos mokytoja Dalia Žarskienė. A. Sidaravičienė papasakojo, kaip gimė paminklo idėja. „Prisimenu, kaip ėjome su bendražygiais Kižiu ir Šližausku klijuoti atsišaukimų ir jie sakė manantys, kad jeigu žūtų, niekas jų neatsimins. Aš iki šiol jaučiau pareigą ir atsakomybę įamžinti jų ir visų kitų žuvusių kovotojų atminimą. Statėme paminklus, leidome knygas, bet vis atrodė, kad dar kažko trūksta. Dabar jaučiu, kad savo pareigą ir priesaiką įvykdžiau“, – pasakojo A. Sidaravičienė, padėkodama visiems, kurie padėjo įgyvendinti šį sumanymą.

J. Olekas kalbėdamas susirinkusiems pabrėžė, kad šiandien negalime atsipalaiduoti, nes už Lietuvos sienų ir vėl žvanginama ginklais.

T. B. Burauskaitė kalbėjo apie tai, kad kovotojų už laisvę buvo gerokai daugiau, bet čia įamžinti tik žuvusieji. „Šie jaunuoliai – tai užauginti šito krašto, šios aplinkos patriotai.“

Gimnazijos direktorius Vilhelmas Petkevičius juos pavadino tikraisiais idealistais. Jis sakė besitikintis, kad šių dienų jaunimas, eidamas pro paminklą, mintyse atiduos pagarbą šiems kovotojams. „Būkime atsakingi už tuos, kurie anapus, ir už tuos, kurie čia, šalia mūsų“, – sakė direktorius.

Dimisijos kapitonas Gediminas Dapkevičius sakė, kad nėra didesnės aukos, kaip gyvybė už tėvynę. „Todėl mes turime pildyti žuvusiųjų priesakus ir stengtis, kad Lietuva būtų laisva ir geresnė.“

Seimo nario Dainiaus Gaižausko patarėjas Karolis Dvylys įteikė dovaną – ąžuoliuką, tvirtybės simbolį, kuris buvo pasodintas šalia memorialo.

„Jų akys stebi mus kaip gyvos žvaigždės,/Ir žemė kalba jų derlingais žodžiais“... –nuskambėjo posmai iš gimnazistų lūpų.

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos