Jėzuitų bendradarbė: „Dievas ir mokslas eina išvien“

Indijoje yra 391 jėzuitiška mokykla, Ispanijoje – 37, Lietuvoje – 3. Šiaulių jėzuitų mokyklos direktorė Giedrė Statkutė sako, kad gera būti jėzuitiško pasaulio dalimi – tapti šios mokyklos vadove ji apsisprendė per kelias valandas.

– Šiaulių jėzuitų mokyklai šis rugsėjis trečiasis. Ar sunki buvo pradžia?

– Pastatas, kuriame dabar įsikūrusi mokykla, yra jėzuitų nuosavybė, tačiau panaudos sutartimi anksčiau buvo nuomojamas Savivaldybei – jame veikė Tėvo Benedikto Andruškos pradinė mokykla. Prieš trejus metus ji buvo likviduota ir tėvai jėzuitai priėmė sprendimą steigti viešąją įstaigą Šiaulių jėzuitų mokyklą.

Likviduojant Tėvo Benedikto Andruškos pradinę mokyklą, buvo atleisti mokytojai, daug vaikų pasirinko kitas ugdymo įstaigas. Taigi, mūsų įsikūrimą lydėjo įtampa: žmonės nebuvo pasiruošę pokyčiams, atsirado baimė – o kas dabar bus? Lengva nebuvo ir dėl pastato, kuriam reikėjo kapitalinio remonto. Remontavome etapais, pamažu ir dabar aš jau galiu sakyti, kad mūsų vaikai auga šviesioje, šiltoje, patogioje, estetiškai sutvarkytoje XXI a. mokykloje. Čia yra sudarytos sąlygos skleistis vaiko asmeninei laisvei ir atsakomybei.

Be steigėjų finansavimo, jų moralinio palaikymo, be rėmėjų ir visų geros valios žmonių buvimo kartu padaryti tiek, kiek dabar turime, būtų tiesiog neįmanoma.

– Jėzuitai darydavo išimčių gabiems nepasiturintiems mokiniams, studentams – atleisdavo juos nuo mokesčio už mokslą. Ar šią nuostatą yra perėmusi jūsų mokykla?

– Šiaulių jėzuitų mokykla yra privati ugdymo įstaiga ir mokesčio klausimas yra vienas esminių tiek mokykla besidomintiems tėvams, tiek ugdymo įstaigas vertinantiems miesto žmonėms.

Visose jėzuitų mokyklose veikia vadinamasis stipendijų fondas. Mūsų fondui lėšų skiria Amerikos lietuviai, su kuriais glaudžiai bendradarbiaujame per Baltijos jėzuitų fondą. Kai tėvai negali susimokėti už vaikų mokslą, jis padengiamas iš stipendijų fondo. Aišku, yra tam tikrų sąlygų: vaiko lankomumas, mokslumas ir pan. Jėzuitų pedagogika savyje neša lyderystės, atsakingumo dvasią, todėl vaikas turi atlikti savo pareigas.

Beje, turėjome atvejį, kai viena šeima padengė kito vaiko mokymosi išlaidas. Tai – bendruomeniškos dvasios žmonės. Didžiuojamės jais.

– Paminėjote jėzuitų pedagogiką. Kokie esminiai jos bruožai?

– Kai tėvams pristatome ignacišką dvasingumą, pirmiausia minime du esminius momentus: Magis ir Cura Personalis. Magis, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia daugiau, labiau. Tai yra „kabinimas“ iš pašaknų, gelmės ieškojimas, neapsiribojimas paviršiumi, vidutinybe, drungnumu. Tai yra savęs pažinimas per santykį su Dievu, su artimu. Cura Personalis – dėmesys asmenybei. Tai reiškia, kad asmuo, koks jis bebūtų su savo gebėjimais, netobulumais, yra Dievo plane. Per ugdymą, per žinių suteikimą mes stengiamės maksimaliai atskleisti savitus vaiko gebėjimus ir stiprinti jų galias.

Mūsų mokykla yra išsikėlusi tris pagrindines ugdymo sąlygas. Pirmoji – kokybiško ugdymo sąlyga, antroji – dėmesingumo asmenybei sąlyga (Cura Personalis), trečioji – visuminio pasaulio suvokimo sąlyga. Mes dirbame visiškos integracijos principu. Teminis mokymas, kurį taikome ugdymo procese, yra ypač dėkingas šiam principui įgyvendinti. Mūsų mokykloje nėra skambučių, neskirstome laiko į pamokas ir pertraukas. Tai reiškia, kad mokytojas stebi vaikus, jų gebėjimą susikaupti, nuovargį ir pagal tai organiškai organizuoja ugdymo procesą.

– Šiaulių jėzuitų mokykloje mokomi pirmokai–ketvirtokai. Ar nebus jiems šoko, išėjus į kitas ugdymo įstaigas, išgirdus skambučius?

– Dar neturime praktikos, bet esu tikra, kad mūsų vaikai yra sotūs žinių, kad jie yra laisvi ir gebantys prisitaikyti, nes ugdymo procesas mūsų mokykloje labai dinamiškas. Taip, adaptacinis periodas greičiausiai bus, bet aš tikiu, kad ta karta, kurią dabar auginame, galbūt ne penktoje klasėje, bet vėliau tikrai taps pokyčių iniciatoriais kitose mokyklose. Nes mes ugdome žmones, kurie turi lyderio savybių, brandina savyje orumą ir formuoja gebėjimą reikšti mintis.

– Tikėjimas – būtina sąlyga patekti į Šiaulių jėzuitų mokyklą?

– Mūsų steigėjas yra Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincija. Tai – tarptautinė katalikiška kunigų ir brolių bendruomenė, glaudžiai bendradarbiaujanti su pasauliečiais. Jėzuitai, dar kitaip vadinami Jėzaus draugija, neša mokslo šviesos žinią. Šiuo metu mes esame įpareigoti nešti ignaciško dvasingumo žinią Šiauliuose ir tai darome atsakingai, skiepydami vaikams, jog Dievas ir mokslas eina išvien.

Mokykloje dirbantiems pedagogams yra svarbu susipažinti su ignacišku dvasingumu, būtina patiems sau atsakyti į klausimą, ar yra pasirengę juo kliautis ugdymo procese. Tėvams keliamas kitas klausimas: ar tu, kaip tėvas, kaip mama, esi pasiruošęs eiti su savo vaiku? Nes vaikui naujų patirčių tikrai bus. Per kasdienę veiklą, per renginius jis pažįsta tradicinę religinę kultūrą ir nešasi ją namo. Todėl mes ir klausiame tėvų: ar esate pasiruošę priimti tai, ką vaikas parsineš iš mokyklos? Be juoko, be patyčios, be ignoravimo.

– Jeigu Dievas ir mokslas eina išvien, kaip tuomet vaikams aiškinate evoliucijos teoriją? Žmogų kildinate iš beždžionės ar vis tik mokote, kad visas gyvas būtybes sutvėrė Dievas?

– Mokykloje akademinis ugdymas yra organizuojamas pagal bendrąsias ugdymo programas ir bendruosius išsilavinimo standartus. Bet Dievo sąlyga ugdyme tiesiog yra. Vaikai turi teisę žinoti visas teorijas – nieko nuo jų nenuslėpsi. Mokytojai atlieka savo misiją, šeima neša savo informaciją, o visame tame yra būtinas tarpusavio susikalbėjimas tiek mokslo, tiek tikėjimo klausimais.

– Jėzuitų vienuoliai – dažni mokyklos svečiai?

– Taip, su jėzuitų gimnazijų vadovais, provincijolu ir kitais atstovais susitinkame kartą per mėnesį. O tėvas Stasys SJ, kuris yra mūsų kapelionas, gyvena šalia, todėl yra nuolatinis svečias. Pamokų mokykloje jis neturi, tačiau yra atsakingas už vaikų ir tėvų sielovadą. Vaikai tėvą Stasį SJ labai myli. Man taip gražu žiūrėti, kai jis vaikams aiškina šv. Mišių prasmę, eigą. Jo paaiškinamasis žodis juos visuomet lydi.

– Pasaulietė jėzuitiškos mokyklos direktorė – dažnas reiškinys?

– Pasaulyje yra visokių praktikų, o kalbant apie Lietuvą, tai Vilniaus jėzuitų gimnazijos direktorė yra vienuolė sesuo Edita. Tik ne jėzuitė, nes jėzuičių moterų nebūna. Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius yra jėzuitas kunigas Rytis SJ. O Šiauliuose esu aš (šypsosi). Savo darbą priimu kaip didelę dovaną ir kaip didelį pasitikėjimo ženklą, nes aš, Giedrė, paprasta mirtingoji, pasaulietė, kartu su didele žmonių komanda turiu galimybę puoselėti tai, ką dar XVI a. jėzuitai atnešė į Lietuvą. Turiu galimybę nešti, skleisti, kurti, burti.

Žinote, jėzuitai turi labai gražų pavadinimą žmonėms, besidarbuojantiems kartu. Tai – jėzuitų bendradarbiai.