Jessica Lahey „Nesėkmės dovana“: kaip tėvams išmokti paleisti savo vaikus

Augindami vaikus tėvai visada siekia jiems suteikti viską, kas geriausia: patirtis, įgūdžius, išsilavinimą, emocijas. Tėvai trokšta, kad vaikų gyvenimas susiklostytų kuo palankiausiai ir kad jų kelyje pasitaikytų kuo mažiau kliūčių. Lydimi tokių lūkesčių, auginantys vaikus kartais net nepastebi, kad vaikų nesėkmes priima kaip savąsias. Dar blogiau – kai pradedama savo atžalas lyginti su kitais vaikais ir jų pasiekimais. Tuomet gali atrodyti, kad savi vaikai yra mažiau sėkmingi nei kitų.

Leidykla VAGA kviečia atidžiau pažvelgti į vaikų nesėkmių sampratą ir paversti jas patirtimi, kuri vaikams suteiktų didžiulę naudą, o tėvams – suvokimą, kad nesėkmės yra būtina vaiko raidos dalis, vedanti sąmoningos asmenybės link.

Jessicos Lahey knygoje „Nesėkmės dovana“, visi, kurie rūpinasi vaikų auklėjimu, sužinos vertingų patarimų apie tai, kaip atsikratyti poreikio perdėtai saugoti atžalas nuo nesėkmių ir leisti jiems būti sėkmingiems.

„Atvedame į šį pasaulį gražų, nuostabų vaiką ir pirmosioms palaimos akimirkoms išblėsus suvokiame, kad mūsų naujuoju gyvenimo tikslu tampa noras apsaugoti šį trapų žmogų nuo bet kokio galimo pavojaus. Ir jei tikėsime baimę kurstančia žiniasklaida, tie pavojai slypi visur. Slaugėmis persirengę kūdikių grobikai, antibiotikams atsparūs mikrobai, toksiškos cheminės medžiagos, ligas pernešančios erkės, patyčias kurstantys bendraamžiai, nesąžiningi mokytojai, mokyklose vaikus žudantys šauliai... Nenuostabu, kad mes, atrodytų, išprotėjome dėl savo vaikų.

Tačiau ši baimė mus ne tik verčia persistengti auklėjant savo vaikus; ji verčia jausti įtampą, būti trumparegius ir pernelyg patikliai žiūrėti į tuos, kurie bando pakurstyti mūsų tėvišką baimę. Mums lengviau nusiraminti apsaugant savo vaikus nuo bet kokios įmanomos rizikos, nei sustoti ir išsiaiškinti, kokia rizika yra būtina tinkamam jų vystymuisi ir emocinei sveikatai. Saugome vaikus nuo bet kokių grėsmių, tiek realių, tiek įsivaizduojamų, o kai vakare paguldome juos į lovą be įpjovimų, sužeidimų ar emocinių sužalojimų, galime pasidžiaugti, kad išgyvenome dar vieną dieną ir turime sėkmingą mūsų auklėjimą patvirtinančių apčiuopiamų įrodymų“, – taip knygos įžangoje problemą pristato autorė.

Galbūt atrodo, kad vaikai yra auklėjami geriausiai kaip įmanoma, tačiau skaitydami šią knygą vaikų raida besirūpinantys tėvai turės unikalią galimybę įsigilinti ir aiškiai sau įvardyti, ar tikrai nenutinka taip, kad, užuot kantriai aiškinę vaikui, kaip atlikti suaugusiam įprastą užduotį,

greičiau patys ją padarome už juos pasiteisindami tuo, kad dabar nėra laiko arba jėgų, o šią užduotį vaikas sėkmingai atliks kitą kartą.

Knygoje „Nesėkmės dovana“ Jessica Lahey pristato ir demaskuoja, kaip per visiškai nekaltas užduotis tėvai gali sužlugdyti nors ir nelengvą, tačiau būtiną vaikų savarankiškumą. Autorė dalijasi savo asmenine patirtimi ir klaidomis, kurias pripažinusi patobulino savo kaip mamos ir vaikų auklėtojos patirtį suteikdama vaikams teisę klysti.

„Kiekvieną kartą, kai išgelbėjame, išsukame ar kitaip išvaduojame savo vaikus nuo iššūkio, siunčiame labai aiškią žinią: mes manome, kad jie yra nekompetentingi, nepajėgūs ir neverti mūsų pasitikėjimo. Be to, mokome juos būti nuo mūsų priklausomus ir taip atimame iš jų galimybę įgyti kompetencijų, kurias perduoti ir yra svarbiausia mūsų užduotis šioje žemėje. Tačiau štai tiesa, kurią tyrimai jau ne kartą patvirtino: vaikai, kuriems tėvai neleidžia patirti nesėkmių, yra mažiau įsitraukę, mažiau entuziastingi dėl savo išsilavinimo, mažiau motyvuoti ir, galiausiai, mažiau sėkmingi nei tie, kurių tėvai skatina jų savarankiškumą“.

Knygoje, skirtoje eiti sąmoningesnio auklėjimo link, autorė analizuoja, kodėl nesėkmėse iš tiesų slypi vertingiausios galimybės vaikams, pataria, kaip neišvengiamas vaikų klaidas paversti įrankiu kompetencijai ir savarankiškumui ugdyti bei kaip dera sveikai žvelgti į vaikų nesėkmes mokykloje ir kitų vaikų pasiekimų kontekste. Taip pat aprašo, kaip ir kodėl svarbu vaikų klaidas paversti sėkme susivienijus su mokytojais bandant pasiekti komandinių rezultatų.

Istorinė vaikų auklėjimo retrospektyva, įvairiausi tyrimai ir asmeninė autorės patirtis – visa tai galima perskaityti knygoje „Nesėkmės dovana“. Tai vertinga priemonė tėvams, auklėtojams, mokytojams, psichologams ir visiems, kuriems svarbu vaikus išugdyti stipriomis, savo jėgomis pasitikinčiomis ir savarankiškomis asmenybėmis.

Kviečiame skaityti knygos ištrauką

Norint pereiti nuo kontroliuojančio prie savarankiškumą skatinančio auklėjimo stiliaus reikės investuoti šiek tiek laiko ir kantrybės. Jeigu jūsų vaikas niekada neišmoko susipakuoti pietų, skalbti, po pamokų išvalyti automobilio, sudėti ar iškrauti indų iš indaplovės arba atlikti bet kurią iš daugelio užduočių, kurias turėtų sugebėti atlikti pagrindinę mokyklą pradėjęs lankyti vaikas, mokymosi kreivė labai staigiai šaus į viršų. Pirmą kartą užduotys gali būti atliekamos ne tiksliai pagal jūsų nurodymus, galite sulaukti pasipriešinimo arba vaikas gali atsisakyti imtis naujų

pareigų, tačiau rezultatai pasimatys, ir taip nutiks greičiau, nei galite tikėtis. Nors mūsų vaikai linkę mus mylėti kad ir ką darytume ar kaip juos beauklėtume, aš labiau norėčiau, kad mano vaikai mane laikytų tokia mama, kuri nukreipia tinkama linkme, o ne vadovauja, palaiko, o ne kontroliuoja; tokia mama, kuriai labiau rūpi vaiko kompetencija ir tarpusavio ryšio stiprumas nei indų išdėstymas indaplovėje arba spalvotų skalbinių partijoje paklydusi balta kojinė.

Savarankiškumą skatinantis auklėjimo stilius nėra tas pats, kaip viską leidžiantis, nes disciplina, pagarba ir taisyklės čia užima labai svarbią vietą. Vaikams reikia taisyklių ir elgesio gairių. O labiausiai jiems reikia struktūros. Maži vaikai išbando savo galimybių ribas, tačiau jaučiasi saugūs ir užtikrinti, kai suaugusieji nustato jų tyrinėjimų ribas. Maži vaikai išbando savo galimybių ribas, kad įsitikintų, jog niekas nepasikeitė ir kad jų pasauliu – įskaitant tėvus ir jų nustatytas taisykles – galima pasikliauti. Jie bando, mes nuraminame, jie atsipalaiduoja – ir tas ciklas vis kartojasi, kol mažylis pagaliau ištremiamas į savo kambarį arba pradeda lankyti darželį.

<…> Tėvai, kurie nustato aukštus standartus ir vėliau tuos aukštus standartus įgyvendina, nebūtinai turi būti kontroliuojantys. Tiesą sakant, yra daugybė įrodymų, kad vaikai palankiai reaguoja į tėvus, reikalaujančius, jog atžalos prisiimtų atsakomybę už netinkamą elgesį arba nepateisintus lūkesčius. Tačiau kai tėvai griebiasi kontroliuojančio elgesio norėdami, kad vaikai atitiktų tuos standartus, – kai siūlo kyšius, atlygį, perdėtai kontroliuoja ar pasitelkia spaudimą, – tai naikina vaiko savarankiškumo jausmą, taigi ir jo vidinę motyvaciją.

Jessica Lahey, „Nesėkmės dovana“, iš anglų kalbos vertė Giedrė Bacevičienė, leidykla VAGA, 2022.