REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kas gero ekranuose?2023 m. Birželio 25 d. 13:48

Užsienio filmai, kurie patiks holivudinio kino gerbėjams (I dalis)

Šiauliai

Kadras iš filmo „In the Mood for Love“

Akvilė BatavičiūtėŠaltinis: Etaplius.LT


271039

Dėl neapsakomos filmų gausybės, į mūsų akiratį dažniausiai patenka tik Holivudo filmai. Tačiau neretai kitų šalių kurtas kinas yra tokios pat aukštos kokybės, o jo unikalus visuomenės ir kultūros vaizdavimas gali praplėsti žiūrovo pasaulėžiūrą. Pradėjus nuo užsienio filmų, kurie yra panašūs į žinomus holivudinius filmus, užsienio kinas gali tapti patrauklesnis.

„Before Sunrise“ (1995) ir „In the Mood for Love“ (2000)

„Before Sunrise“ yra 1995 m. amerikiečių režisieriaus Richard Linklater kurtas filmas, kuriame vaidina Ethan Hawke ir Julie Delpy. Romantinė drama pasakoja meilės istoriją, užsimezgusią tarp dviejų jaunų žmonių, kurių keliai atsitiktinai susiduria traukinyje, jiems abiems keliaujant namo. Vienas iš jų turi grįžti į Ameriką, o kitas – atgal į Paryžių. Nors ir nėra pažįstami, jie spontaniškai nusprendžia dieną Vienoje praleisti kartu. Pažindami miestą, jie po truputį pradeda pažinti ir vienas kitą. Jie greitai supranta, kad vienas kitam yra neabejingi. Tačiau jų laikas kartu yra ribotas ir pasibaigus dienai jų keliai privalo išsiskirti.

Kadras iš filmo

„In the Mood for Love“ – tai garsaus Honkongo režisieriaus Wong Kar-Wai 2000 m. filmas, kuriame galime išvysti garsius aktorius Maggie Cheung ir Tony Leung. Kino juostoje vaizduojama situacija, kai meilė į žmonių gyvenimus ateina net pačiose netikėčiausiose aplinkybėse. Pagrindiniai filmo veikėjai yra du kaimynai, kurie iš pradžių artimai nebendrauja. Viskas pasikeičia, kai jie sužino, kad jų antrosios pusės užmezgė romaną. Kaimynai, bandydami suprasti, kodėl jų antrosios pusės taip pasielgė, pradeda leisti laiką kartu. Netrukus jie suvokia, kad jų pačių santykiai pasikeitė ir jie vienas kitą pamilo, tačiau juos supanti visuomenė teisia jų meilę.

Kadras iš filmo

Kuo filmai panašūs?

Abu filmai yra apie žmonių santykius, kurie gimsta netikėtai. Artimas ryšys tarp veikėjų atskleidžiamas ne dramatiškais veiksmais, o per vienas kitam išsakytus jausmus. Filmuose svarbiausi yra veikėjai ir jų tarpusavio santykiai, todėl didelis dėmesys skiriamas dialogams, kurie ir yra įdomiausia šių filmų dalis. Dėl savo lėto tempo filmai leidžia auditorijai įsisavinti kiekvieną akimirką. Vyraujanti melancholiška nuotaika viduje išlieka net ekranui užgesus. Šie filmai yra panašūs tiek savo turiniu, tiek kuriama atmosfera, todėl vieno iš jų gerbėjams patiks ir kitas.

„Requiem for a Dream“ (2000) ir „Climax“ (2018)

„Requiem for a Dream“ yra žinomas kaip filmas, kurį pažiūrėjus kartą niekada nesinorės jo žiūrėti darkart. Tai tikrai nėra dėl to, kad filmas yra prastas, tačiau šioje Darren Aronofsky 2000 m. kino juostoje pasakojama istorija šokiruoja ir sukelia negatyvius jausmus. Filmo pagrindiniai veikėjai kenčia nuo įvairių problemų, kurios daugiausiai susijusios su priklausomybe narkotikams. Per siurrealistinius vaizdus atsiskleidžia, kaip šie veikėjai yra pasiglemžiami priklausomybės. Jų gyvenimai yra negrįžtamai suniokojami, o žiūrovas yra priverstas tai stebėti kaip katastrofą, kurios negali sustabdyti.

Kadras iš filmo

„Climax“ yra dar vienas prancūzų filmų kūrėjo Gaspar Noé šedevras. „Climax“ išsiskiria tuo, kad beveik visi filme pasirodę aktoriai prieš tai neturėjo jokios vaidybinės patirties. Kino juostos veiksmas sukasi apie trupę šokėjų, kurie kelias dienas praleidžia repetuodami atsiskyrę nuo likusio pasaulio. Veikėjai linksminasi, šokdami kartu ir vienas prieš kitą. Filmas pakrypsta netikėta linkme, kai šokėjai yra apsvaiginami. Jie greitai praranda sveiką protą, pradeda kelti pavojų sau ir kitiems, taip visai trupei atnešdami siaubingas pasekmes.

Kadras iš filmo

Kuo filmai panašūs?

Ryškiausias panašumas tarp šių filmų yra narkotikų tema ir kaip ji yra pateikiama. Filmai nemoralizuoja, tačiau žiūrovas jaučiasi nepatogiai, nes realistiškos scenos paveikia emociškai. Jos prikausto prie ekrano. Tai, ką asmuo mato ekrane, kelia siaubą, bet jis negali nustoti žiūrėti. Stebėdamas, kaip veikėjai priima tragiškus sprendimus, žiūrovas pasijaučia tarsi pats yra veiksmo dalyvis. Filmų tempas yra itin greitas, įvykiai nevisada yra aiškūs, tad kartais sunku atskirti realybę nuo fantazijos. Tai yra filmai, kurių neįmanoma ištrinti iš atminties.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA