Jei norite sveikų akių, odos ir širdies, metas prisiminti vieną populiarų vasaros vaisių

Nektarinai pradėti auginti jau senovės Kinijoje, kai maždaug prieš 2 000 metų persikų sode įvyko atsitiktinė genetinė mutacija, po kurios atsirado vaisius lygia odele be pūkelių. Savo pavadinimą jis įgijo Senovės Persijoje, kurioje buvo laikomas delikatesu dėl saldaus skonio. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė atkreipia dėmesį, kad ilgą kulinarinę istoriją menantys nektarinai išsiskiria ne tik savo skoniu, bet ir antioksidacinėmis savybėmis, kurios lėtina senėjimo procesus žmogaus organizme. Pasak prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, sultingiausias bei kvapniausiais nektarinais galima mėgautis tada, kai jie papildomai panokinami namų sąlygomis. O maisto technologai rekomenduoja vėlyviems vasaros pietums pasigaminti tradicinių itališkų duonos salotų – „Panzanella“ – su vitaminų gausiais nektarinais, kurie taps pagrindiniu patiekalo akcentu.

Energijos, vitamino C šaltinis 

Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pasakoja, kad nors ir nereikėtų piktnaudžiauti nektarinais dėl jame esančios fruktozės, šie vaisiai pasižymi daugeliu gerųjų savybių, todėl verta juos įtraukti į subalansuotą mitybą, vadovaujantis saiko principu. „Reguliuojantiems savo svorį, vertėtų žinoti, kad vidutinio dydžio nektarine yra apie 62 kcal, iš kurių didžiąją dalį sudaro angliavandeniai – apie 15 g viename vaisiuje. Šis angliavandenių kiekis daugiausia yra natūralių cukrų, pavyzdžiui, fruktozės, pavidalu, kurie yra greitas energijos šaltinis. Be to, nektarinuose yra apie 2,4 g maistinių skaidulų, kurios padeda užtikrinti sveiką virškinimą ir sotumo jausmą“, – vardija specialistė.

Sveikatai palankios mitybos konsultantės teigimu, šiuose vaisiuose gausu kalio, vitamino C bei kitų antioksidantų: „Nektarinai yra puikus vitamino C šaltinis, kuris veikia kaip stiprus antioksidantas, palaikantis imuninę sistemą, padedantis gyti žaizdoms bei puoselėjantis sveiką odą. Pavyzdžiui, vidutinio dydžio nektarine yra apie 8 proc. rekomenduojamos paros normos vitamino C. Be to, šiuose vaisiuose yra beta karotino, vitamino A pirmtako, kuris būtinas regėjimui, imuninei sistemai, sveikai odai ir gleivinėms palaikyti. Nektarinuose taip pat randama ir liuteino bei zeaksantino. Šie karotinoidai padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso ir mažina uždegiminius procesus organizme. Dar viena ypatinga šio vaisiaus savybė, kad jame gausu mineralinės medžiagos – kalio. Šis elektrolitas padeda reguliuoti skysčių pusiausvyrą, palaiko tinkamą raumenų funkciją ir padeda palaikyti sveiką kraujospūdį.“

Kas turėtų atsargiau vartoti nektarinus?

Nors nektarinai pasižymi daugeliu gerųjų savybių, anot dr. E. Gavelienės, kai kurie žmonės turėtų riboti jų suvartojamą kiekį: „Nektarinai priklauso tai pačiai botaninei šeimai, kaip ir persikai, todėl gali sukelti alergines reakcijas asmenims, kurie bendrai yra alergiški kaulavaisiams. Šios reakcijos gali pasireikšti nuo lengvo burnos alergijos sindromo, sukeliančio burnos niežulį ar patinimą, iki sunkesnių simptomų, tokių kaip dilgėlinė, pasunkėjęs kvėpavimas ar anafilaksija. Taip pat kai kuriems žmonėms gali būti sunku virškinti fruktozę – natūralų cukrų, esantį nektarinuose. Jei suvalgę nektarinų ar kitų vaisių jaučiate tokius simptomus kaip pilvo pūtimas, dujų kaupimasis ar viduriavimas, gali būti, kad blogiau toleruojate mono ir disacharidus, taip pat – ir fruktozę. Sumažinus daug fruktozės turinčių vaisių vartojimą, simptomai gali palengvėti.“

Be to, verta atkreipti dėmesį, kad nors šie vaisiai gali būti subalansuotos diabetu sergančių asmenų mitybos dalis, jiems vis tiek svarbu stebėti angliavandenių suvartojimą. „Nektarinuose yra natūralių cukrų, kurie gali turėti įtakos ir bendram cukraus kiekiui kraujyje, todėl cukriniu diabetu sergantys asmenys turėtų įtraukti juos į savo mitybos planą atitinkamomis porcijomis. Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad nektarinuose gausu kalio, o asmenims, turintiems inkstų problemų arba dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų besilaikantiems mažo kalio kiekio dietos, gali tekti riboti daug šios mineralinės medžiagos turinčių maisto produktų suvartojimą“, – perspėja gydytoja dietologė.

Kaip tinkamai laikyti nektarinus namų sąlygomis?

Komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva teigia, kad daugelis kaulavaisių į mūsų šalį atkeliauja iš pietų regionų, kur būna nuskinami dar iki galo neprinokę, kad transportavimo bei sandėliavimo metu išlaikytų savo kokybę.

„Parduotuvių vaisių skyrius pasiekia tik atrinkti kaulavaisiai, kurių prinokimo lygis turi atitikti griežus reikalavimus – visi vaisiai turi būti pakankamai subrendę ir pasiekę nustatytą išnokimo stadiją. Pirkdami nektarinus, rinkitės tokius, kurie yra šiek tiek kieti, bet pasiduoda švelniam spaudimui. Parsinešę dar iki galo nesubrendusių nektarinų į namus, galite juos palikti kambario temperatūroje, kad sunoktų: tiesiog sudėkite vienu sluoksniu į dubenį arba ant virtuvės stalviršio, atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių. Kai nektarinai pasiekia norimą prinokimo lygį, galite juos perkelti į šaldytuvą. Šalta temperatūra sulėtina nokimo procesą ir prailgina nektarinų galiojimo laiką. Šiuos vaisius laikykite vaisių arba daržovių stalčiuje, kur paprastai galima reguliuoti drėgmę ir temperatūrą“, – dalijasi patarimais ekspertė.

Nektarinus šaldytuve vertėtų laikyti atskirai nuo kitų maisto produktų, nes kitaip šie vaisiai gali greičiau sugesti. Be to, vertėtų vengti ir pernelyg didelės drėgmės, kuri gali paskatinti pelijimo procesą. „Reikėtų turėti mintyje, kad palyginti su kai kuriais kitais vaisiais, nektarinų galiojimo laikas yra palyginti trumpas, tad stenkitės juos sunaudoti per savaitę nuo įdėjimo į šaldytuvą. O jei turite daugiau nektarinų, nei galite sunaudoti, apsvarstykite galimybę juos užšaldyti: nulupkite ir supjaustykite nektarinus griežinėliais, sudėkite juos ant kepimo skardos, kad užšaltų pavienės skiltelės, o tada perkelkite į šaldymui tinkamą indą. Užšaldytus nektarinus galima naudoti kokteiliams, kepiniams arba atšildyti ir užkandžiauti. Ne tik šaldytus, bet ir šviežius nektarinus galite panaudoti pusryčių patiekalams, pavyzdžiui, įmaišant juos į jogurtą ar avižinę košę“, – rekomenduoja O. Suchočeva.