Jei kada pro Telšius bevažiuotum... aplankyk „Paskutinę vakarienę“

Žmonėse jau seniai gyva šneka, kad Telšiai – menų miestas. O kaip gi kitaip! Juk čia jau devynis dešimtmečius gyvuojančios anuomet buvusios Telšių amatų mokyklos, šiandien – Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto (VDA TF) – ugdytiniai ar partneriai vis palieka savo pėdsaką. Pats naujausias kūrinys – sakralią vietą – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios šventorių – papuošusi „Paskutinės vakarienės“ skulptūra pagal  Leonardo da Vinčio freskos kompoziciją. Gipsinio modelio autorė – dailininkė, skulptorė Lina Kalinauskaitė, bendraautorius – VDA TF dėstytojas, skulptorius doc. Marius Norkus.

Arkivyskupo idėja

Gražiai telšiškių vadinamos Mažosios bažnytėlės prelatas Juozas Šiurys pasakojo, kad idėja šventoriuje įkurdinti „Paskutinę vakarienę“ gimė ne iš karto. Būta minčių statyti Kristaus skulptūrą kaip Palangoje, bet persigalvota arkivyskupui Kęstučiui Kėvalui prisiminus Amerikoje matytą „Paskutinę vakarienę“ ir pasiūlius atitikmenį turėti Telšiuose. Idėja visiems patiko, tad, ilgai nelaukus, pradėti darbai.

Kaip jau minėta, skulptūra kurta pagal Leonardo da Vinčio kompoziciją „Paskutinė vakarienė“. Projektą kūrė architektas prof. Algirdas Žebrauskas, parengiamuosius darbus staklėmis atliko Stanislovas Jogminas ir jo įmonė „Jogminda“ bei Almutis, Gediminas, Darius ir Mindaugas Bieliauskai ir jų įmonė „Marmo Arc“, skulptūrą penketą mėnesių skaptavo Lina Kalinauskaitė ir Marius Norkus. Gipsiniam modeliui sukurti prireikė dar kelių mėnesių.

Skulptūros svoris – bemaž 5 tonos!

„Darbas prasidėjo diskusijomis dėl skulptūros dydžio, mastelio. Skulptūra gaminta iš šviesaus granito „Kuru grey“. Akmuo nėra lengvai apdirbamas, bet dėl savo smulkaus grūdėtumo yra labai tinkamas. Skulptūros plotis yra 4 metrai. Kūrinio dydis parinktas dėl architektūrinių sprendimų – skulptūra padaryta iš dviejų dalių, nes dėl skulptūros dydžio nebuvo įmanoma įtalpinti į stakles. Skulptūros svoris bemaž penkios tonos: mažoji dalis sveria apie dvi, didžioji – apie 2,5 – 3 tonas“, – pasakojo skulptorius M. Norkus.

Įdomus sutapimas: kai šis projektas buvo inicijuotas prieš dvejus metus, buvo minimos Leonardo Da Vinčio mirties metinės. Per pasaulį praskriejo daug parodų ir jo vardo minėjimų. Džiugu, kad šia proga pradėtas realizuoti dar vienas jo kūrinys.

„Kadangi skulptūra yra interpretacija konkretaus kūrinio, didelių nukrypimų būti negalėjo, nes remtasi garsiąja freska. Aš pati esu ją mačiusi Milane. Ji graži, tik apmaudu, kad nemaža dalis jos nutrupėjusi ir buvo modifikuota restauracijos metu. Telšiuose esančios „Paskutinės vakarienės“ skulptūros kompozicijoje Renesansui būdinga geometrinė konfigūracija, yra grupuoti keturi segmentai po tris figūras, o centre – Kristus. Skulptūros modeliui sukurti prireikė keleto mėnesių, o po frezavimo darbas prie akmens truko daugiau kaip keturis mėnesius. Laiko mažoka tokiai apimčiai, tačiau padarėme. Individualus kūrybinis braižas atsiskleidžia, o pagal turimą medžiagą bei jos tūrį savaime einama link konkretaus bruožo“, – pasakojo skulptorė L. Kalinauskaitė ir pridūrė, kad šiuolaikinės technologijos darbą labai palengvina. „Jei tektų Renesanso epochoje tokį darbą dirbti su kaltukais, turbūt neužtektų ir keleto metų. Dabar naudojame elektrinius motoriukus su įvairiomis frezomis. Tai palengvina, tačiau vis tik darbas yra fizinis“, – akcentavo prie skulptūros nemažai dirbtuvėse ir šventoriuje valandų praleidusi menininkė.

Apie skulptorius

L. Kalinauskaitė baigė Vilniaus dailės akademiją, studijavo Florencijos, Prahos dailės akademijose, yra Tarptautinės medalių federacijos (FIDEM) ir Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Nuo 2001 m. dalyvauja įvairiose parodose Lietuvoje ir užsienyje, rengia parodas bei organizuoja tarptautinius medalio meno projektus, kuria medalius Lietuvos istorijos tema, istorinius paveikslus ir portretus, tęsia klasikinę dailės tradiciją, siekia estetiškumo, remiasi Antikos ir Renesanso harmonija. Menininkė žinoma istorinių medalių kūrėja ir aktyvi medalių plenerų dalyvė. Pastaraisiais metais skulptorė kartu su tėvu yra sukūrusi bendraautorinių kūrinių, iš kurių svarbiausi: paveikslų serija „Vilniaus tvanas. 1655“ (2009), medalis, skirtas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui (2009), Žalgirio mūšio 600 metų paminėjimo medalis ir bareljefas (2010). Linos dalyvavimas bendruose su tėvu projektuose suteikė darbams moteriškos dvasios: švelnumo, formos jautrumo, detalių elegancijos.

Marius Norkus – VDA Telšių fakulteto docentas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Baigė skulptūros studijas VDA Telšių fakultete, vėliau mokėsi VDA Kauno fakultete ir įgijo magistro laipsnį. Nuo 2004 m. – tarptautinių skulptūros plenerų Lietuvoje dalyvis, tarptautinių medalio meno stovyklų kuratorius. Nuo 2006 m. kuruoja ir rengia meno projektus Lietuvoje bei užsienyje. Daugiausiai dirba skulptūros ir skaitmeninių technologijų srityje. Kuria skulptūras viešajai erdvei, parkams, memorialines lentas, medalius. Didelė patirtis skaitmeninių technologijų srityje. Projektuoja 3D programomis, kuria trumpo metražo filmukus. Nuo 2018 m. yra VDA dizaino inovacijų centro projektų vadovas Telšiuose.