J.C. Junckeris apie metinę ES padėtį: turime daugiau nuveikti bendrai

ES šalys turi vengti siauro nacionalizmo ir dažniau veikti kartu, siekdamos užtikrinti žmonių gerovę ir sustiprinti Sąjungos vaidmenį pasaulyje. Tai trečiadienio rytą pažymėjo Europos Komisijos (EK) pirmininkas J.C. Junckeris, Europos Parlamente perskaitęs metinį pranešimą apie ES padėtį.

Paraginęs įvertinti istorinį Europos vienijimosi indėlį į taiką, EK pirmininkas kvietė vengti siauro nacionalizmo ir kurti patriotizmą, kuris nebūtų nukreiptas prieš kitus, o leistų tautoms geriau sugyventi tarpusavyje. „Turime niekada nepamiršti, kad XXI a. patriotizmas yra dvilypis: europinis ir nacionalinis, ir vienas neneigia kito“, – kalbėjo J.C. Junckeris.

EK pirmininkas pasidžiaugė, jog bendromis pastangomis ES atsitiesė po krizės, o jos ekonomika auga. Jis priminė, jog Europa yra pasaulinė ekonominė galybė. Kalbėtojo nuomone, dažnai be reikalo abejojama laisvosios prekybos susitarimų nauda. „Kur reikia, Europa turi veikti vieningai”, – pažymėjo EK pirmininkas, paminėjęs prekybos, klimato kaitos bei saugumo sritis.

Kalbėdamas apie Siriją ir pabėgėlių krizę, J.C. Junckeris ragino „netylėti humanitarinės krizės akivaizdoje“. Jis gynė EK iniciatyvą kurti Europos gynybos sąjungą ir pabrėžė, jog ji skirta ne militarizuoti ES, o geriau apginti jos piliečius. „Europa niekada netaps tvirtove kitų atžvilgiu, ypač tų, kurie kenčia“, – pažymėjo EK pirmininkas, pridūręs, jog „pasaulis priklauso visiems, o ne tik mažumai“. Politiko teigimu, būtent tai bus svarbiausias kitų metų gegužę rengiamų Europos Parlamento rinkimų klausimas.

EK pirmininkas taip pat pažadėjo imtis veiksmų užbaigti sezoninį laiko keitimą ir leisti pačioms ES šalims nuspręsti, kuriuo laiku – žiemos ar vasaros – jos nori gyventi.

J.C. Junckeris paminėjo naujus teisės aktų projektus, kuriuos EK pateikė trečiadienį: tai kovos su terorizmo propaganda bei pinigų plovimu taisyklės, taip pat rinkimų apsaugos nuo trečiųjų šalių kišimosi įstatymo projektas. Kartu EK pateikė siūlymus sustiprinti išorės sienų apsaugą ir Europos pabėgėlių agentūrą, palengvinti nelegalių migrantų grąžinimą bei atverti daugiau teisėtos migracijos kelių, visų pirma kvalifikuotiems darbuotojams.

Kalbėdamas apie „Brexit“, J.C. Junckeris pažymėjo, jog išstojanti Jungtinė Karalystė nebegalės tikėtis ES narės privilegijų, tačiau ji visada bus ne įprasta trečioji šalis, o „labai artima ES partnerė“ politikos ekonomikos ir saugumo srityse. Kartu prelegentas išreiškė pasiryžimą išvengti fizinės sienos atkūrimo pasienyje su Airija.

J.C. Junckeris akcentavo, kad iki Europos Parlamento rinkimų kitų metų gegužę dar būtina atlikti daugelį darbų, tarp jų – ratifikuoti ES ir Japonijos partnerystės susitarimą bei iš principo susitarti dėl ilgalaikio ES biudžeto po 2020-ųjų. Jis ragino užtikrinti deramą finansavimą jaunimo iš švietimo programoms, tyrimams ir startuoliams, taip pat gynybai bei investicijoms Afrikoje.

Savo ruožtu EK pirmininkas ragino didinti tarptautinį euro vaidmenį. Anot jo, absurdiška, kad Europos įmonės sąskaitas už europietiškus lėktuvus apmoka JAV doleriais, o ne eurais. Euro stiprėjimui tarptautinėje arenoje būtina gilesnė ekonominė ir pinigų sąjunga, pridūrė kalbėtojas.

J.C. Junckeris taip pat kvietė siekti vieningesnio balso ES užsienio politikoje. „Nėra teisinga, kai mūsų Sąjunga tyli Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitete, kai kalbama apie žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje. Taip yra todėl, kad ne visos valstybės narės susitaria. Todėl Komisija siūlo pereiti prie kvalifikuotos daugumos balsavimo taikymo išorės santykiuose“, – argumentavo EK pirmininkas. Jis taip pat ragino stiprinti ES partnerystę su Afrikos šalimis, kuri būtų paremta ne labdara, o lygiaverčiu bendradarbiavimu.

Kalbėtojo teigimu, Komisija, priešinsis visiems išpuoliams prieš teisės viršenybę, o 7-asis Lisabonos sutarties straipsnis „bus taikomas kaskart, kai tam iškils būtinybė“. ES taip pat privalo padaryti daugiau, kad apgintų žiniasklaidą ir žurnalistus, kurie yra demokratijos pagrindas, pridūrė J.C. Junckeris.

Debatai Europos Parlamente

Europos liaudies partijos pirmininkas Manfred Weber (Vokietija) pažymėjo, kad Europa iš tiesų tapo gerokai atsparesnė ir tvirtesnė, tačiau dar reikia nemažai padaryti: užtikrinti Europos saugumą, priimti Rumuniją ir Bulgariją į Šengeno erdvę, apsaugoti rinkimus nuo Rusijos, Kinijos ar „trolių“ įtakos, kurti sąžiningą apmokestinimą ir stiprinti ES vaidmenį pasaulyje.

Socialistų ir demokratų frakcijos pirmininkas Udo Bullmann (Vokietija) nesutiko, kad krizė jau baigėsi. Pasak jo, „migracija, klimato kaita, Rytų ir Vakarų skirtumai“ dar nesuvaldyti. Politikas ragino užtikrinti tolesnę deramą ES paramą mažiau turtingoms Sąjungos narėms rytuose ir pietuose.

Ryszard Antoni Legutko (Europos konservatoriai ir reformistai, Lenkija) kritikavo J.C. Junckerio kadenciją atkreipdamas dėmesį į precedento neturinčią migracijos krizę. „Jūs galėjote mėginti įtikinti A. Merkel neatverti sienų“, – priekaištavo politikas ir apgailestavo, kad buvo pavėluota stiprinti išorinę ES sieną.

Liberalų ir demokratų aljanso frakcijos pirmininkas Guy Verhofstadt (Belgija) pritarė J.C. Junckeriui, kad Afrikai reikia ne labdaros, o lygiavertės partnerystės. Jis taip pat kvietė vieningai kovoti su autoritarizmo apraiškomis kai kuriose ES valstybėse ir pritarė pasiūlymui, kuris leistų apsaugoti būsimuosius EP rinkimus nuo išorės jėgų įsikišimo.

Žaliųjų lyderė Ska Keller (Vokietija) atkreipė dėmesį į klimato kaitą, priminusi šią vasarą per Europą nuvilnijusius gaisrus ir sausrą. Ji taip pat nuogąstavo dėl „vidinių Europos priešų – nacionalistų, sėjančių baimę ir neapykantą“.

Europos vieningųjų kairiųjų frakcijos pirmininkė Gabriele Zimmer (Vokietija) taip pat nesutiko, kad Europai pavyko įveikti krizę: pasak jos, „sustiprėjo nelygybė, trūksta solidarumo, o kai kuriose šalyse net nepasiektas ikikrizinis lygis“.

Nigel Farage (Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa, Jungtinė Karalystė) kritikavo J.C. Juncker siūlymą taikyti kvalifikuotos balsų daugumos principą užsienio politikos ar mokesčių klausimais. Savo ruožtu Nicolas Bay (Tautų ir laisvės Europa, Prancūzija) nesutiko su Komisijos sprendimais dėl komandiruotų darbuotojų, migracijos, taip pat Lenkijos ir Vengrijos.