JAV žvalgybos vadovė: V. Putinas pasirengęs ilgam karui ne vien Donbase

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Ukrainos karo neužbaigs Donbaso kampanija ir yra pasiryžęs sukurti sausumos tiltą į Rusijos kontroliuojamą Moldovos regioną, antradienį sakė JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines (Avril Hains).

JAV žvalgybos nuomone, taip pat didėja tikimybė, kad V. Putinas mobilizuos visą savo šalį ir įves joje karo padėtį, be to, bandys atkaklumu silpninti Vakarų ryžtą padėti Ukrainai.

„Mūsų vertinimu, prezidentas Putinas rengiasi ilgam konfliktui Ukrainoje ir jo metu dar ketina pasiekti tikslų už Donbaso ribų“, – sakė A. Haines.

V. Putino sprendimas sutelkti Rusijos pajėgas Ukrainos rytiniame Donbaso regione yra „tik laikina permaina“ nepavykus užimti Kyjivo šiaurėje, mano JAV žvalgyba.

Rusijos pajėgos ketina užimti daugiau teritorijų Juodosios jūros pakrantėse, iš dalies tam, kad būtų užtikrinti vandens ištekliai 2014-aisiais Maskvos aneksuotam Krymui, Senato ginkluotųjų tarnybų komitetui sakė A. Haines.

„Matome... požymių, kad Rusijos kariuomenė nori pratęsti sausumos tiltą į Uždniestrę“, – sakė ji, paminėdama Maskvos remiamų separatistų regioną Moldovoje, prie Ukrainos pietvakarinės sienos.

Galima karo padėtis

Tačiau ji teigė, kad dabartinės rusų pajėgos yra nepakankamai didelės ar stiprios visai šiai teritorijai užimti ir išlaikyti be didesnio karių ir išteklių mobilizavimo Rusijoje.

V. Putino ambicijos yra didesnės nei Rusijos dabartiniai įprastiniai kariniai pajėgumai, ir tai „tikriausiai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais galime judėti labiau neprognozuojama ir potencialiai eskaluojama trajektorija“, sakė JAV nacionalinės žvalgybos direktorė.

„Dabartinė tendencija didina tikimybę, kad prezidentas Putinas imsis drastiškesnių priemonių, įskaitant karo padėties įvedimą, pramoninės gamybos perorientavimą ar potencialiai eskaluojamas karines galimybes, kad atlaisvintų išteklius, reikalingus jo tikslams pasiekti“, – sakė ji.

Rusijos pajėgos labiau stengsis sutrikdyti Vakarų karinį tiekimą Ukrainai, be to, Maskva galėtų bandyti keršyti už ekonomines sankcijas.

Pasak A. Haines, Rusijos lyderis tikisi, kad karui užsitęsus jis galės išlaukti, kol Vakarai pavargs teikti paramą Ukrainai.

„Putinas tikriausiai taip pat mano, kad Rusija turi daugiau galimybių ir pasiryžimo ištverti sunkumus nei jo priešininkai, ir turbūt tikisi, kad JAV ir ES ryžtas silpnės didėjant maisto trūkumui, infliacijai ir energijos kainoms“, – kalbėjo ji.

„Aklavietė“

Per tą patį posėdį Gynybos žvalgybos agentūros vadovas generolas leitenantas Scottas Berrieras (Skotas Berieras) sakė, kad dabartinės kovos prie ilgo fronto Donbase pradeda panėšėti į aklavietę.

Pasak jo, tai galėtų pasikeisti, jei Maskva oficialiai paskelbtų karą ir visuotinę karinę mobilizaciją savo pajėgoms pastiprinti.

„Jei Rusija nepaskelbs karo ir mobilizacijos, aklavietė kažkiek užtruks ir aš neįsivaizduoju nė vienos šalies prasilaužimo“, – sakė S. Berrieras.

„Jei jie tikrai mobilizuosis ir tikrai paskelbs karą, į kovą įsitrauks dar tūkstančiai karių ir nors jie gali nebūti labai gerai parengti ir kompetentingi, jie vis tiek padidins masę ir atneš daug daugiau amunicijos“, – sakė jis.

Kalbos apie branduolinius ginklus

Visą JAV žvalgybos bendruomenę, įskaitant CŽV ir Nacionalinio saugumo agentūrą, prižiūrinti A. Haines informavo, jog nemanoma, kad Rusijos lyderis yra pasirengęs eskaluoti konfliktą branduolinių ginklų dislokavimu.

V. Putinas vartoja „branduolinę retoriką“, kad Vakarai bijotų remti Ukrainą, nurodė A. Haines.

Kadangi jam atrodo, jog Vakarai ignoruoja šiuos grasinimus, Rusija galėtų griežtinti retoriką pradėdamas naujas branduolinių pajėgų pratybas, sakė ji.

Vis dėlto JAV žvalgyba mano, kad V. Putinas net mažesnių „taktinių“ branduolinių ginklų panaudojimui pritartų tik tuo atveju, jei pačiai Rusijai iškiltų „egzistencinė grėsmė“.

Pasak A. Haines, Maskva imtų vis aiškiau signalizuoti, kada būtų pasirengusi panaudoti branduolinį ginklą.