JAV svarstant pajėgų išvedimą, Europa viliasi, kad netikėtumų nebus (papildyta)

Europa, per NATO viršūnių susitikimą pažadėjusi didinti išlaidas gynybai, kaip reikalavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas, dabar laukia svarbaus jo sprendimo dėl amerikiečių pajėgų Senajame žemyne ateities.

Vašingtonas šiuo metu peržiūri savo karių išdėstymą visame pasaulyje ir sprendimą turi paskelbti artimiausiais mėnesiais.

Manoma, kad JAV kontingentai Europoje bus mažinami. Tokia perspektyva neramina JAV sąjungininkes, ypač dėl to, jog nuogąstaujama, kad Rusija per kelerius artimiausius metus gali sugalvoti užpulti kokią nors NATO narę, jei nurims Maskvos karas prieš Ukrainą. 

Tačiau Aljansas šiuo metu gali pasidžiaugti D. Trumpo geranoriškumu po birželį Hagoje įvykusio viršūnių susitikimo, o jo pareigūnai kalba, kad Europa nebus palikta bėdoje.

„Sutarėme, kad nebus netikėtumų ir spragų strateginėje Europos struktūroje“, – sakė JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris. Jis pridūrė, kad peržiūra bus baigta vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje.

„Kasdien kalbuosi su mūsų sąjungininkais apie šį procesą“, – sakė jis.

Nors JAV vyriausybės viena po kitos svarstydavo galimybes mažinti buvimą Europoje ir didesnį dėmesį skirti Kinijai, D. Trumpas tvirčiau nei jo pirmtakai reikalavo, kad Europa pati rūpintųsi savo gynyba.

„Yra visos priežastys tikėtis pasitraukimo iš Europos," – sakė Marta Mucznik iš analitinių tyrimų centro „International Crisis Group“ (ICG). – Klausimas yra ne ras, ar tai vyks, bet tas, kaip greitai vyks.“

 D. Trumpui sausį sugrįžus į Baltuosius rūmus, daug kas tikėjosi, kad jis suduos skaudų smūgį septynis dešimtmečius skaičiuojančiam Aljansui.

Tačiau dabar nuotaikos NATO sluoksniuose yra optimistiškesnės.

„Nuotaika viltinga, daug spėlionių, bet ankstyvieji ženklai gan pozityvūs“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Europos aukšto rango diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

„Neišvengiamai atitrauks“

Pentagonas teigia, kad šiuo metu Europoje yra dislokuota apie 85 tūkst. JAV karių, tačiau nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, šis skaičius svyravo nuo 75 tūkst. iki 105 tūkstančių. 

„Manau, kad jie neišvengiamai atitrauks dalį savo pajėgų, – AFP teigė kitas Europos diplomatas. – Tačiau nesitikiu, kad tai bus kardinali pertvarka. Manau, kad tai vyks palaipsniui. Manau, kad tai bus pagrįsta konsultacijomis.“

Spėjama, kad pirmiausia D. Trumpas išves tuos karius, kurie Europoje liko po jo pirmtako Joe Bideno (Džo Baideno) sprendimo padidinti JAV karių skaičių, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. 

Pareigūnai teigia, kad 20 tūkst. karių perdislokavimas neturėtų per daug pakenkti NATO atgrasymo priemonėms, tačiau jei D. Trumpas pernelyg sumažintų karių skaičių arba uždarytų pagrindines bazes, tai būtų vertinama kaip potencialaus pavojaus signalas. 

Tačiau problema susijusi ne tik su JAV karių skaičiumi Europoje. Vašingtonas Senajame žemyne taip pat yra dislokavęs karinę įrangą, įskaitant oro gynybą, tolimojo nuotolio raketas ir palydovinio stebėjimo techniką.

Manoma, kad jei šios įrangos neliktų, europiečiams būtų sunku per trumpą laiką rasti tinkamą pakaitalą.

„Europos gynybos investicijų, kurias dabar matome po Hagos viršūnių susitikimo, poveikis realiems pajėgumams gali pasireikšti tik po daugelio metų, – pareiškė Vokietijos Marshallo fondo analitinio centro atstovas Ianas Lesseris. – Taigi laiko klausimas tikrai svarbus.“

„Netinkamas metas“

Spėjama, kad Vašingtono norą išvesti karius iš Europos gali sušvelninti griežtėjanti Baltųjų rūmų šeimininko pozicija Rusijos atžvilgiu, pastarajai vilkinant bet kokį susitarimą dėl karo pabaigos ir keliant savo reikalavimus. 

„Atrodo, kad dabar netinkamas metas siųsti silpnumo ir Amerikos saugumo Europoje mažinimo signalus“, – nurodė I. Lesseris. 

Jis taip pat priminė, kad per pirmąją kadenciją Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas bandė išvesti karius iš Vokietijos, tačiau šį planą sužlugdė tiek politinis pasipriešinimas Vašingtone, tiek galimos išlaidos karių perkėlimui.

Nors Europos diplomatai jaučiasi užtikrinčiau nei anksčiau dėl JAV karių buvimo Senajame žemyne, jie vis dar pripažįsta nerimaujantys dėl D. Trumpo nepastovumo.

Kiti klausimai, pavyzdžiui, Vašingtono prekybos derybos su ES, gali pakenkti transatlantiniams ryšiams ir turėti neigiamą poveikį. 

„Kol kas viskas atrodo teigiamai, – sakė trečias Europos diplomatas. – Bet kas, jei mes visi klystame ir jėgos mažėjimas prasidės 2026 metais. Tiesą sakant, šiame etape nelabai yra kuo remtis.“