JAV: piktas ir nusivylęs V. Putinas tikriausiai eskaluos karą

Daugiau kaip dvi savaites tęsiantis karui, kuriame tikėjosi paimti viršų per dvi dienas, Vladimiras Putinas yra piktas ir nusivylęs dėl savo kariuomenės nesėkmių, ir nori paskleisti Ukrainoje daugiau smurto ir griovimų, mano JAV žvalgybininkai.

Pareigūnai pastarosiomis dienomis viešai sakė nerimaujantys, kad Rusijos prezidentas eskaluos konfliktą ir bandys palaužti Ukrainos pasipriešinimą. Rusija vis dar turi didžiulį karinį pranašumą ir gali ištisas savaites bombarduoti šalį. Nors likusi pasaulio dalis reaguoja į baisius V. Putino pradėto karo vaizdus, pačioje Rusijoje jį nuo spaudimo apsaugo, anot CŽV direktoriaus Williamo Burnso (Viljamo Bernso), „propagandos burbulas“.

Vakarams, teikiantiems karinę pagalbą Ukrainai ir siekiantiems neleisti V. Putinui pulti NATO šalių ar nuspausti branduolinio mygtuko, labai svarbu suprasti Rusijos lyderio mąstyseną. Žvalgybos pareigūnai, praėjusią savaitę dvi dienas liudydami JAV Kongrese, atvirai reiškė susirūpinimą, ką V. Putinas galėtų padaryti. Šis susirūpinimas vis labiau veikia diskusijas apie JAV politikos formuotojų galimybes ir norą padėti Ukrainai.

Per du dešimtmečius V. Putinas užsitikrino visišką dominavimą Rusijos vyriausybėje ir saugumo tarnybose. Jis valdo padedamas saujelės savo aplinkos žmonių, išstūmė į paribį kitaminčius, įkalino ar nužudė oponentus. V. Putinas seniai apgailestauja dėl Sovietų Sąjungos subyrėjimo, atmeta Ukrainos suverenitetą ir kalba apie branduolinį karą, kuriame rusai būtų „kankiniai“. W. Burnsas JAV įstatymų leidėjams sakė manantis, kad V. Putinas „daug metų verda lengvai įsiplieskiančiame pykčio ir ambicijų mišinyje“.

V. Putinas tikėjosi užimti Kyjivą per dvi dienas, sakė W. Burnsas. Tačiau Rusijos kariuomenei dar nepavyko užimti didelių Ukrainos miestų, ji jau prarado tūkstančius karių. Vakarai įvedė sankcijų ir kitų priemonių, smarkiai paveikusių Rusijos ekonomiką, taip pat tiek oligarchų, tiek paprastų piliečių gyvenimo kokybę. Didelė užsienio valiutos, kurią Rusija sukaupė kaip apsaugą nuo sankcijų, dalis dabar yra įšaldyta užsienio bankuose.

W. Burnsas, buvęs JAV ambasadorius Maskvoje, yra daug kartų susitikęs su V. Putinu. Atsakydamas į klausimą apie Rusijos prezidento psichikos būklę, W. Burnsas įstatymų leidėjams sakė nemanąs, kad V. Putinas yra pamišęs.

„Galvoju, kad Putinas šiuo metu yra įpykęs ir nusivylęs. Jis tikriausiai padvigubins savo pastangas ir bandys sumalti Ukrainos kariuomenę, nekreipdamas dėmesio į civilių gyventojų aukas“, – per Kongreso posėdį dėl grėsmių pasaulyje sakė W. Burnsas.

Rusijos pastarojo meto nepagrįsti pareiškimai, kad JAV padeda Ukrainai kurti cheminius ar biologinius ginklus, rodytų, kad V. Putinas pats gali būti pasirengęs tokius ginklus panaudoti, sakė W. Burnsas.

Akivaizdaus kelio konfliktui užbaigti nėra. Beveik neįsivaizduojama, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, visame pasaulyje sukėlęs susižavėjimą savo vadovavimu šalies pasipriešinimui, staiga pripažintų Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ar sutiktų suteikti naują autonomiją prorusiškoms Rytų Ukrainos dalims. Net jei V. Putinas užimtų Kyjivą ir nuverstų V. Zelenskį, Rusijos lyderiui dar reiktų įveikti Vakarų remiamą sukilimą apie 40 mln. gyventojų turinčioje šalyje.

„Jis neturi tvarios politinės išeities, toliau tęsiantis įnirtingam ukrainiečių pasipriešinimui“, – sakė W. Burnsas.

JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines (Avril Hains) sakė, kad V. Putinas tai suvokia kaip „karą, kurio negali sau leisti pralaimėti“, bet „ką jis galbūt linkęs laikyti pergale, su laiku galėtų pasikeisti, atsižvelgiant į jo patiriamus reikšmingus nuostolius“.

Žvalgybos analitikai mano, kad neseniai priimtu šokiruojamu sprendimu paskelbti padidintą Rusijos branduolinių pajėgų parengtį V. Putinas „tikriausiai norėjo atgrasyti Vakarus nuo papildomos pagalbos Ukrainai”, sakė A. Haines.

Baltųjų rūmų susirūpinimas dėl eskalacijos kartais erzina ir demokratus, ir respublikonus. Iš pradžių užsiminusi apie paramą, Joe Bideno (Džo Baideno) administracija pastarosiomis dienomis atsisakė paremti lenkų planą dalyvaujant amerikiečiams perduoti Ukrainai sovietų gamybos karo lėktuvų. Anksčiau JAV administracija atidėjo sankcijas Rusijos eksporto dujotiekiui „Nord Stream 2“ ir nenorėjo siųsti Ukrainai oro gynybos raketų „Stinger“, bet paskui apsigalvojo.

Ketvirtadienį A. Haines klausinėjama sakė, kad V. Putinas karo lėktuvų perdavimą galėtų laikyti svarbesniu dalyku už prieštankinių ir priešlėktuvinių ginklų siuntimą Ukrainai. A. Haines nesakė, ar JAV turi žvalgybinės informacijos, paremiančios šią išvadą.

JAV Atstovų Rūmų narys, Ilinojui atstovaujantis demokratas Mike'as Quigley (Maikas Kviglis), dirbantis Atstovų Rūmų Žvalgybos komitete, sakė, kad J. Bideno administracija, bijodama provokuoti V. Putiną, „visuomet vėluoja per žingsnį ar du“. Jis paragino Baltuosius rūmus greit sutikti su lėktuvų perdavimu.

„Manau, kad tai atrodo kaip išsisukinėjimas, – sakė M. Quigley. – Jei kas nors galvoja, kad Putinui bus koks nors skirtumas – „na, jie pakyla iš Lenkijos“... Jam viskas atrodo eskaluojama.“

Tuo metu smurtui plečiantis, toliau žūstant rusams, Vakarai taip pat laukia kokių nors ženklų, kad trūkinėja V. Putino „propagandos burbulas“. Nepriklausomas rusų politikos analitikas Kirilas Rogovas per savo paskyrą susirašinėjimo programėlėje „Telegram“ paskelbė, kad šis karas pralaimėtas ir yra „įspūdinga nesėkmė“.

„Klaida buvo sakyti, kad Vakarai nenori priešintis agresijai, kad jie apatiški, godūs ir susiskaldę, – rašė K. Rogovas. – Mintis, kad Rusijos ekonomika yra savarankiška ir saugi, buvo klaida. Rusijos kariuomenės kokybės idėja buvo klaida. Na, o pagrindinė klaida buvo mintis, kad Ukraina yra žlugusi valstybė ir kad ukrainiečiai nėra tauta.“

„Keturios klaidos priimant vieną sprendimą yra daug“, – pridūrė jis.

Prieš invaziją nepriklausomo Levados centro atlikta Rusijos gyventojų apklausa rodė, kad 60 proc. respondentų laiko JAV ir NATO konflikto Rytų Ukrainoje iniciatorėmis. Tik trys proc. respondentų atsakydami į šį klausimą nurodė Rusiją. Apklausa buvo atlikta sausio ir vasario mėnesiais; nuo karo Ukrainoje pradžios Levados centras naujų apklausų rezultatų nepaskelbė.

Užsienyje tikimasi, kad paprasti rusai sureaguos į smarkų savo gyvenimo kokybės blogėjimą ir gaus objektyvios informacijos apie karą iš giminaičių ar ras jos internete, taip pat ir pasinaudodami virtualaus privataus tinklo (VPN) programine įranga, kad galėtų apeiti Kremliaus vykdomą socialinės žiniasklaidos blokavimą. Rusijos valstybinė televizija toliau transliuoja neteisingą ar nepagrįstą informaciją apie JAV bei Ukrainos vyriausybes ir stumia naratyvą, kad Rusija negali leisti sau pralaimėti šio karo.

„Antraip tai nulems pačios Rusijos mirtį“, – praėjusią savaitę per savo kasdienę radijo laidą pareiškė valstybinės televizijos „Rossija 1“ pokalbių laidos vedėjas Vladimiras Solovjovas.

BNS