JAV ir ES prekybos susitarimas: ko tikėtis Lietuvai?

JAV ir ES pirmą kartą per du dešimtmečius susitarė abipusiškai sumažinti tarifus įvairiems gaminiams.

Tai itin retas atvejis tvyrant transatlantinei įtampai ir, ekspertų nuomone, gali būti ženklas, kad panašių abipusių susitarimų dėl tarifų mažinimo artimiausiu metu bus daugiau. Galbūt JAV netgi atšauks pernai įvestus muitus ES žemės ūkio produktams.

JAV „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį ES galbūt atsisakys protekcionistinės žemės ūkio politikos ir pasirašys plataus masto JAV ir ES prekybos susitarimą.

Rugpjūčio 21 d. ES ir JAV sudarė susitarimą, pagal kurį ES panaikins tarifus JAV omarams ir jų gaminiams, kurių vertė per metus siekia apie 94 mln. eurų (111 mln. JAV dolerių).

Savo ruožtu JAV sumažins pusę tarifų ES produktų krepšeliui, įskaitant stiklinius indus, pusfabrikačius ir cigarečių žiebtuvėlius, kurių vertė siekia 136 mln. eurų (160 mln. JAV dolerių).

Susitarimą dar turės patvirtinti ES valstybės narės ir Europos Parlamentas.

„Šis abipusiškai naudingas susitarimas duos teigiamų rezultatų tiek JAV, tiek Europos Sąjungos ekonomikai“, – bendrame pareiškime teigė ES prekybos komisaras Philas Hoganas ir JAV prekybos atstovas Robertas Lighthizeris.

Jie kartu išreiškė viltį, kad sutartas tarifų mažinimo paketas pradės procesą, po kurio bus sudaryti papildomi susitarimai dėl laisvos, sąžiningos ir abipusės transatlantinės prekybos.

Lieka reikšmingų nesutarimų

2017 m. JAV į ES eksportavo omarų už daugiau kaip 111 mln. JAV dolerių. Daugelis siuntų keliavo iš Meino valstijos, politinės respublikonų ir demokratų kovos vietos.

Kalbama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasino didesniais tarifais europietiškiems automobiliams. Esą tai galėjo turėti įtakos pastarajam susitarimui.

Praėjusiais metais ES atmetė JAV prašymą sudaryti susitarimą dėl omarų. Briuselis reikalavo platesnio paketo, tačiau pastaruoju metu abi šalys rodė ženklus, kad bandoma sumažinti įtampą.

Ekspertų nuomone, rugpjūčio 21 d. paskelbtas susitarimas rodo abiejų pusių pastangas bendradarbiauti prekybos klausimais.

Vis dėlto šiuo metu tarp dviejų sunkiasvorių blokų išlieka reikšmingų prekybos kliūčių. JAV dar turi panaikinti ES plieno ir aliuminio tarifus, nustatytus 2018 m.

Be to, pernai JAV įvedė maždaug 7,5 mlrd. JAV dolerių vertės tarifų įvairiems ES produktams, įskaitant vyną, sviestą ir sūrius.

Iki 25 proc. tarifus žemės ūkio prekėms JAV įvedė po to, kai Pasaulio prekybos organizacija (PPO) nutarė, kad Europa neįvykdė įsakymo nutraukti neteisėtas subsidijas orlaivių gamintojui „Airbus“.

Briuselis savo ruožtu tvirtino, kad JAV siūlo panašias subsidijas JAV orlaivių gamintojui „Boeing“, ir laukia PPO sprendimo šiuo klausimu šiemet. JAV ir ES diskusijos dėl kompromiso kol kas buvo nerezultatyvios.

Praėjusią savaitę JAV atnaujino produktų, kuriems taikomi „Airbus“ tarifai, sąrašą. Buvo atlikti nedideli pakeitimai, kai kurie sūriai ir sausainiai pašalinti iš tarifų sąrašo, tačiau muitai buvo pridėti prie kitų produktų, tokių kaip uogienė.

Airijos viskio asociacija palankiai įvertino tai, kad 99 proc. airiško viskio po peržiūros tarifai panaikinti, kai škotiškam viskiui tarifai taikomi.

Ar ES aukos savo žemės ūkio politiką?

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas nesiryžo prognozuoti, ar panašių abipusių susitarimų dėl tarifų mažinimo artimiausiu metu bus daugiau.

„Yra dar nemažai neišspręstų klausimų. Bet kylanti priešprieša tarp JAV ir Kinijos verčia Jungtines Valstijas ieškoti sąjungininkių. O artimiausia sąjungininkė, be abejonės, yra Europos Sąjunga. Taip pat ir ES suinteresuota artimiau ekonomiškai ir politiškai bendradarbiauti su JAV. Manyčiau, tas suartėjimas anksčiau ar vėliau turėtų įvykti. Juolab kad ES yra užsibrėžusi tikslą tapti pasauline prekybos lydere“, – Alfa.lt sakė Ž. Mauricas.

Ekonomistas neatmetė galimybės, kad ES vis labiau aukos savo žemės ūkio sektorių mainais į laisvesnę prekybą. Šiuo metu ES taiko gan didelius importo tarifus maisto produktams, taip gindama savo rinką. Bet šie tarifai nuosaikiai mažėja ir, Ž. Maurico nuomone, kuo toliau, tuo labiau turėtų mažėti bent toms šalims, kurios yra ES strateginės prekybos partnerės.

Grasino apmokestinti automobilius

JAV prezidentas D. Trumpas grasino apmokestinti didesniais tarifais europietiškus, pirmiausia Vokietijos, automobilius.

Ž. Maurico nuomone, nemaža tikimybė, kad JAV grasinimai galėjo palenkti ES greičiau apsispręsti dėl pastarojo prekybos susitarimo.

„ES taiko didelius tarifus tam tikroms prekių grupėms arba kuria kitas kliūtis. O pati yra labai priklausoma nuo eksporto. Iš trijų didžiųjų pasaulio ekonomikų – JAV, ES ir Kinijos – ES yra labiausiai priklausoma nuo eksporto rinkų, o pačioje ES labiausiai priklausoma Vokietija. Turint omenyje, kad dabar Pietų Europos šalys pakankamai smarkiai kenčia nuo recesijos ir, manau, ta kančia tęsis kitus metus ar ilgiau, o JAV ekonomika atsigauna sparčiau, Vokietijai yra labai svarbu turėti prieigą prie eksporto rinkų. O JAV yra pagrindinė ES eksporto partnerė, sudaro penktadalį viso ES eksporto“, – teigė Ž. Mauricas.

Ekonomisto nuomone, dabar yra labai maža tikimybė, kad JAV artimiausiu metu pradėtų taikyti didesnius tarifus europietiškiems automobiliams. „Bet jeigu ES nebūtų ėjusi kompromisiniu keliu, tokia tikimybė galėjo atsirasti. JAV jau ne kartą parodė, kad neturi didelių sentimentų dėl tarifų įvedimo. Juos įvedė ES vynui, sūriams, alyvuogių aliejui ir kitiems žemės ūkio produktams. Tad manau, kad automobiliai nebūtų išimtis. JAV gerai supranta, kad Europa tarptautinėje prekyboje yra labiau priklausoma nuo Jungtinių Valstijų negu JAV nuo ES. Taigi, svertai amerikiečių pusėje“, – sakė Ž. Mauricas.

Kaip tarifų įvedimas europietiškiems automobiliams paveiktų Lietuvos eksportuotojus?

Ž. Mauricas teigė, kad lietuviai ne itin daug gamina komponentų Vokietijos automobilių pramonei, labiau toks scenarijus būtų skausmingas Čekijai, Vengrijai, Slovakijai, taip pat Rumunijai ir Lenkijai.

„Lietuva taip pat nukentėtų, tiesa, labiau netiesiogiai, nes, jeigu Vokietijos visa eksporto grandinė sustotų, pasekmes pajustų visi sektoriai. O kadangi Vokietija yra viena pagrindinių mūsų eksporto partnerių, Lietuvai būtų neigiamas poveikis“, – svarstė ekonomistas.

Ar JAV atšauks tarifus Europos sūriams?

Praėjusių metų spalį dėl pralaimėtos bylos PPO, susijusios su subsidijomis „Airbus“, JAV įvedė muitus 7,5 mlrd. JAV dolerių vertės ES kilmės prekėms.

JAV muitai įvesti ES pagamintiems lėktuvams (10 proc. muitas) ir kai kuriems žemės ūkio produktams (25 proc. muitas).

Didžioji dalis naujų muitų (6,5 mlrd. JAV dolerių iš 7,5 mlrd. JAV dolerių vertės ES eksporto į JAV) pritaikyta keturių didžiųjų „Airbus“ subsidijuojančių ES šalių (Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės) prekėms.

Tačiau papildomi 25 proc. JAV muito tarifai pritaikyti ir 1,8 mln. eurų vertės lietuviškų produktų, tarp jų kai kurių sūrio, sviesto ir kiaulienos, eksportui. Lietuva 2018 m. tokių sūrių, kuriems pritaikytas JAV muitas, į pasaulį eksportavo už 11 mln. eurų, iš jų JAV rinkai teko sūrių už 1,3 mln. eurų, arba 12 proc.

Ž. Mauricas mano, kad šių muitų įvedimas nepadarė didelės žalos Lietuvos perdirbimo pramonei, bet buvo ženklas, kad JAV tarifai nėra tik „teorinis įrankis“. Be to, kai kurie ES gamintojai susidūrė su rimtais iššūkiais: tai alyvuogių augintojai Ispanijoje, sūrių gamintojai Italijoje. Rinkas prarado europiečiai vyno gamintojai, nes JAV pačios gamina nemažai šio gėrimo bei eksportuoja iš Australijos ir Čilės.

„Konkurencija yra didelė, ir tokie sustabdymai turi neigiamą poveikį“, – sakė ekonomistas.

Kokia tikimybė, kad po pastarojo JAV ir ES prekybos susitarimo gali būti panaikinti JAV muito tarifai ES, tarp jų ir lietuviškiems žemės ūkio produktams?

„Manyčiau, kad gan didelė. Visų pirma dėl geopolitinės situacijos. Juk transatlantinė prekyba, nepaisant Kinijos augimo, yra didžiausia pasaulyje. Europa yra pagrindinė partnerė. Manau, Jungtinės Valstijos nenorės pyktis su Europos Sąjunga. Galbūt netgi tai buvo labiau parodomasis tarifų įvedimas siekiant atkreipti dėmesį ir paspartinti derybas, kad Europa nusileistų tam tikriems JAV reikalavimams“, – spėjo Ž. Mauricas.

Kada sulauksime plataus JAV ir ES prekybos susitarimo

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas prognozuoja, kad artimiausiu metu reikėtų laukti didesnio JAV ir ES suartėjimo negu išsiskyrimo. Juolab kad pastaruoju metu JAV eksportuoja į ES daug energijos išteklių – suskystintas dujas ir naftą, daugiau automobilių.

„Abipusė prekyba didėja ir tampa svarbesnė ES. Jeigu pažiūrėtume pastarųjų kelerių metų statistiką, ES viso eksporto augimą į viršų tempia tik JAV, nes Kinijoje stagnacija. Į besivystančias rinkas eksportuojama mažiau, pavyzdžiui, sumažėjo eksportas į Rusiją, Turkiją, kitas trečiojo pasaulio šalis. Eksportas dėl „Brexito“ ir krizės smarkiai mažėja netgi į Jungtinę Karalystę. Taigi, Amerika yra iš tikrųjų vienintelis regionas, į kurį ES eksportas augo, ir gan sparčiai. Iš esmės pernai ištempė visą bendrą ES eksporto augimą į teigiamą teritoriją“, – sakė Ž. Mauricas.

Ekonomisto prognozėmis, artimiausiu metu mažės ES prekyba su Kinija. Ne vien dėl to, kad pastaruoju metu JAV eskaluoja prekybos konfliktą su Kinija, bet ir dėl to, kad pati Kinija perorientuoja savo ekonomiką iš prekybos šalies į labiau vidaus rinkos.

„Kinija užsidaro nuo likusio pasaulio. Didina prekybą su šalimis, iš kurių gauna energetines žaliavas, o su JAV ir ES prekyba nebeauga. Dėl įvairių priežasčių: iš Kinijos išsikelia dalis įmonių, pabrango kinų darbo jėga. Esu beveik įsitikinęs, kad ES eksportas į Kiniją mažės“, – sakė Ž. Mauricas.

Kai Rusija įkritusi į milžinišką krizę, Turkija ir visos kaimyninės šalys išgyvena recesiją, kai nežiba Artimųjų Rytų ir Lotynų Amerikos ekonomikos, ES lieka vienintelė alternatyva – didelis ir dinamiškas JAV regionas.

Ž. Mauricas prognozuoja, kad dėl šių ir kitų priežasčių plataus masto JAV ir ES prekybos susitarimas galėtų būti pasirašytas per artimiausią dešimtmetį.

„Labai nenustebčiau, jei artimiausiu dešimties metų periodu matysime vienokį ar kitokį didesnį proveržį. Manau, Europa pati supranta prioritetus ir atitinkamai ES mažėja žemės ūkio sektoriaus jėga ir balsas. Neišvengiamai anksčiau ar vėliau užtvanka bus pralaužta“, – šypsojosi ekonomistas.

Ž. Maurico teigimu, būtent žemės ūkis buvo ir yra didžiausia kliūtis sudaryti prekybos susitarimą su JAV.

„ES importo tarifai nėra dideli, išskyrus žemės ūkio. ES ir Japonijoje jie yra didžiausi. Tai dvi ekonomikos, kurios labai gina savo vietinę žemės ūkio rinką. Manau, kad tai ilgai neišsilaikys. Per dešimt metų sulauksime pokyčių“, – prognozavo „Luminor“ ekonomistas.   

Alfa.lt