Jaunųjų ūkininkų atstovas apie prasidėjusį pasėlių deklaravimą: kas pasiruošė, tam panikos nebus

Prasidėjus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui, stambiuosius ir jaunuosius ūkininkus vienijančios organizacijos skirtingai vertina nuo šių metų pasikeitusias deklaravimo ir tiesioginių išmokų skyrimo taisykles.

Stambiuosius žemdirbius atstovaujančios Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis pažymi, kad ūkininkai nežino, kaip tinkamai deklaruoti pasėlius, todėl skiriant išmokas paaiškės daug deklaravimo klaidų.

Tuo metu jaunųjų ūkininkų atstovas Vytautas Buivydas patikina – tinkamai įsigilinę į naująsias tvarkas ūkininkai savo valdas deklaruos sklandžiai. Jis mano, kad tą aktyviai darys smulkūs ir vidutiniai ūkiai.

Netinkamas pasiruošimas pasėlių deklaravimui – vienas iš aspektų, dėl kurių kritikuojamas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Ketvirtadienį Seime jis sieks atlaikyti jau antrąją interpeliaciją. Opozicija ir dalis ūkininkų jam priekaištauja dėl nekompetencijos ir netinkamų žemės ūkio politikos sprendimų.

Ir nors premjerė Ingrida Šimonytė teigia ministru pasitikinti, šią savaitę ji užsiminė, kad jei deklaravimas nebus sklandus, ji „turės pagrindo kelti klausimus“ už procesą atsakingam K. Navickui.

Ūkininkų vertinimai skiriasi

J. Sviderskis Eltai teigė jog nežinioje dėl to, kaip reikės deklaruoti turimus pasėlius, yra „ne didelė žemdirbių dalis, bet absoliučiai visi“.

Pasak jo, ministerijos organizuoti teoriniai pristatymai naudos nedavė. Be to, dar neveikia skaitmeninė deklaravimo sistema, tad praktinių mokymų nebuvo nei ūkininkams, nei savivaldybių specialistams, sako J. Sviderskis.

„Buvo pristatinėjamos strategijos nuostatos, patvirtintos Europos Komisijoje, ir projektai, bet ne galutinės deklaravimo taisyklės. Jų paskutinė versija patvirtinta balandžio 13 d., o deklaravimas prasidėjo po trijų dienų, įskaitant poilsio dienas. Jokio praktinio mokymo ūkininkams ir rajonų savivaldybių specialistams nebuvo. Jo ir būti negalėjo, nes pati deklaravimo skaitmeninė sistema neveikė ir negalėjo veikti, nes programuotojai per tris dienas pertvarkyti ir testuoti programų fiziškai negalėjo“, – aiškino J. Sviderskis.

LŽŪBA direktorius prognozuoja, jog šiemet rengdami deklaracijas ūkininkai padarys daug klaidų. Dėl to esą strigs išmokų skyrimas.

„Smagumas” prasidės, kai bus pradėtos mokėti tiesioginės išmokos. Daugiausia problemų iškils deklaruojant plotus su visais GAAB (geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės – ELTA) ir ekoschemų reikalavimais“, – teigė J. Sviderskis.

Tuo metu Jaunųjų ūkininkų sąjungos ir Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas V. Buivydas pažymi, kad šiemet pasėlių deklaravimas yra pasikeitęs – pradėjo galioti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas, kuriame iškelti ambicingi Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslai.

V. Buivydas sako, kad ūkininkų nežinomybė dėl daugybės pakeitimų – suprantama, tačiau į pakeitimus įsigilinus deklaravimas neturėtų būti sudėtingas.

„Kas atliko namų darbus, tam panikos nebus. Bet kas atliko mažiau namų darbų, panika gali atsirasti – kada nežinos kokią priemonę pasirinkti, kada priims įsipareigojimus ir automatiškai prisiims atsakomybę“, – Eltai sakė V. Buivydas.

Jaunųjų ūkininkų atstovas taip pat pažymėjo, kad naujoji išmokų skyrimo tvarka – palanki smulkiems ir vidutiniams ūkiams. Todėl jie, pasak V. Buivydo aktyviai deklaruos savo pasėlius.

„Tikrai taip. Ministras garsiai kalba, jis kalba apie tiesioginių išmokų ribojimą, „lubų“ įvedimą, kada turėtume atsisakyti remti labai stambius ūkius. Tie pinigai bus paskirstyti smulkesniems, tai yra logiška“, – sakė V. Buivydas.

V. Buivydas: intensyvūs ūkiai turės apsispręsti dėl žalesnio ūkininkavimo

Viena pagrindinių naujovių šiemet – nelieka žalinimo išmokos. Vietoje to ūkininkai gali pasididinti tiesiogines išmokas dalyvaudami vienoje iš 10 klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų sistemų – vadinamųjų ekoschemų. Taip pat daugėja geros agrarinės būklės ir aplinkosaugos reikalavimų, įvedami kiti reikalavimai.
2023–2027 m. joms kasmet bus skirta 25 proc. viso 3 mlrd. eurų metinio išmokų biudžeto.

„Jei prieš tai augantys medžiai ir krūmai buvo blogybė, šiandien tokius augančius medžius ir krūmus galima uždeklaruoti ir gauti papildomas pajamas. Tai tikrai iš esmės skiriasi, nes kas prieš tai buvo blogybė dabar pasidarė siekiamybe. Čia yra europiniai žaliojo kurso tikslai, biologinės įvairovės didinimo atžvilgiu, atrodytų, priimti tikrai nesuprantami dalykai. Bet vieniems nesuprantami, o kitiems siekiamybė“, – ekoschemų reikšmę aiškino V. Buivydas.

Pasak J. Sviderskio, naujosios strategijos žemės ūkio žalinimo priemonės parengtos atsižvelgiant į aplinkosaugininkų, o ne į žemdirbių rekomendacijas.

„Žaliąjį” tikslą buvo galima pasiekti su mažesnėmis, paprastesnėmis, aiškesnėmis priemonėmis. Tie varžymai neabejotinai įtakos ir gamybą, o kartu ir galutinį rezultatą – maisto kainas“, – sakė LŽŪBA direktorius.

„Gaila, kad ŽŪM prioritetai yra ne siekis aprūpinti gyventojus savu kokybišku maistu, o perteklių eksportuoti ir uždirbti šaliai pinigų. Gamybos apimtys, ypač gyvulininkystės produkcijos bei vaisių ir daržovių, jau dabar aiškiai mažėja dar neveikiant naujoms tvarkoms“, – naująsias taisykles kritikavo jis.

Jaunųjų ūkininkų atstovas V. Buivydas sutiko, kad atnaujinti reikalavimai apsunkins intensyvių ūkių veiklą. Jo manymu, žaliojo kurso tikslai tokiems žemdirbiams „turbūt nėra labai patogūs“, gali lemti mažesnį derlių, o dėl to – ir pajamas.

Jis sako, kad sulig nauja tvarka ūkininkai turės apsispręsti – ar išlaikyti esamą gamybos intensyvumą ir netekti dalies išmokų ar pasirinkti aplinkai draugiškesnį ūkininkavimą bei gauti didesnį finansavimą.

„Ūkininkai turi apsispręsti, ko jie siekia: ar to intensyvumo toliau (suprantant, kad intensyvumas nebus remiamas), ar šiek tiek draugiškesnį ūkininkavimą su gamta ir prisiimti tuos įsipareigojimus, apie kuriuos reikia pasidomėti. Kas nesidomi, tiems tikrai bus blogai“, – teigė V. Buivydas.

„Į ūkininkavimą reikia žiūrėti kaip į verslą – jei norime kažką gauti nesigilinę, to turbūt nebus. Visur reikia pasigilinti, „už pinigą“ prisiimti ir atsakomybę. Tai yra normalu“, – kalbėjo ūkininkų atstovas.

Deklaravimo tempas – „labai didelis“

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedratis trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė, kad pirmąsias dienas fiksuotas „labai didelis“ deklaravimo tempas. Jo pateiktais Žemės ūkio informacijos centro duomenimis, paraiškas tiesioginėms išmokoms gauti jau pateikė virš 2,7 tūkst. ūkių, deklaravusių 265 tūkst. hektarų žemės.

Dirbamus žemės ūkio plotus žemdirbiai gali deklaruoti nuo balandžio 17 d. iki birželio 20 d., pavėluotai – iki birželio 30 d.