Jaunų pedagogų mokyklose – vos keli procentai

Liko mažiau nei mėnuo iki vasaros atostogų pabaigos, o kartu – iki naujųjų mokslo metų pradžios. Per šį likusį laiką dauguma Šiaulių miesto ir rajono ugdymo įstaigų turi išspręsti galvosūkį – kaip surasti pedagogų ir užpildyti laisvas pozicijas į darbo vietas? Situacija nėra tragiška, tačiau laisvų vietų apstu. Didžiausia problema – mokytojų amžius: pedagogai sensta, o jaunimas mokytojauti neina...

Švietimo įstaigos – paieškų įkarštyje

Šiaulių miesto ugdymo įstaigos, įskaitant ir mažiausiųjų šiauliečių ugdymą, Užimtumo tarnybos duomenimis, gali pasiūlyti darbą net 26 pedagoginį išsilavinimą turintiems asmenims. Kaip informavo Šiaulių m. savivaldybės Švietimo skyriaus patarėja Živilė Nakčiūnienė, šiuo metu laisvos 7 darbo vietos lopšeliuose-darželiuose, 6 – gimnazijose, 12 – progimnazijose ir 1 darbo vieta – neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje.

Daugiausia pasirinkimo turi ikimokyklinio ugdymo auklėtojai – jų miesto įstaigose reikia net 7, taip pat laisvos 4 vietos pradinių klasių mokytojams, 3 – užsienio kalbų mokytojams, 3 – neformaliojo švietimo mokytojams, po 1 vietą – fizikos, biologijos, istorijos, geografijos, lietuvių kalbos, matematikos mokytojui, mokytojo padėjėjui, socialiniam pedagogui ir priešmokyklinio ugdymo mokytojui.

Liepos 26-osios duomenimis, dvi Šiaulių mokyklos ieško kolektyvo papildymo net 3 pozicijose: tai yra Jovaro progimnazija ir „Santarvės“ gimnazija. Kitose įstaigose, yra po 1–2 laisvas vietas.

Geresnė situacija Šiaulių rajone. Ten esančiose švietimo įstaigose, kaip skelbia Užimtumo tarnyba, nuo rugsėjo 1-osios ieškoma įdarbinti perpus mažiau mokytojų nei mieste. 3 pozicijas – ikimokyklinio ugdymo, fizikos ir informacinių technologijų mokytojo – siūlo Šiaulių r. Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų progimnazija. Kuršėnų politechnikos mokykla į savo gretas priimtų matematikos mokytoją, o Šiaulių r. Dubysos aukštupio mokykla ieško ikimokyklinio ugdymo mokytojo.

Dar 3 laisvos pozicijos teikiamos Nacionalinės švietimo agentūros pedagogų poreikių stebėsenos ataskaitoje. Joje skelbiama apie trūkstamus lopšelio-darželio auklėtoją ir neformaliojo švietimo mokytoją Kuršėnų lopšelyje-darželyje „Nykštukas“ bei laisvą lietuvių kalbos mokytojo vietą Šiaulių r. Gruzdžių gimnazijoje.

„Atsižvelgiant į viešai skelbiamą informaciją, manytina, kad šiuo metu nė vienoje Šiaulių rajono savivaldybės švietimo įstaigoje reikšmingo mokytojų trūkumo nėra“, – patikino Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Judita Šertvytienė.

Atotrūkis tarp jaunų ir vyresnių pedagogų – didžiulis

Bet esminė problema tiek miesto, tiek rajono švietimo įstaigose bendra – nesulaukiama jaunų pedagogų. Jų skaičius vis dar labai labai mažas, nepaisant tiek savivaldybių, tiek ministerijų ir verslų pastangų pritraukti į pedagogikos studijas kuo daugiau abiturientų. Liūdna realybė atsispindi statistikoje.

Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenimis, 2021–2022 m. m. Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pedagoginių darbuotojų amžius pasiskirstė taip: 44 proc. darbuotojų iki 50 metų (palyginti, 2020–2021 m. m. buvo 46 proc.), 56 proc. darbuotojų – daugiau nei 50 metų (2020–2021 m. m. – 54 proc.). Akivaizdu, kad pedagogų amžiaus vidurkis auga.

Darbuotojų iki 30 metų statistika dar graudesnė. ŠVIS duomenimis, Šiaulių miesto ugdymo įstaigose praėjusiais mokslo metais dirbo tik 35 jauno amžiaus pedagoginiai darbuotojai, iš jų iki 25-erių – vos 6, o daugiausia – 55–59 metų grupei priklausančių darbuotojų (240).

Šiaulių rajone iki 25 metų dirba tik vienas pedagogas, o iki 30 metų – 8. Ir čia, kaip ir mieste, vyrauja 55–59 metų pedagogai (72).

„Per pastaruosius trejus metus pedagoginio personalo pasiskirstymas pagal amžių išlieka apytiksliai toks pat, išskyrus tai, kad padaugėjo 55–65 m. ir vyresnių pedagoginių darbuotojų. Jauni pedagoginiai darbuotojai (iki 30 m.) sudaro 3–4 proc.“ – pabrėžė vedėja.

Vaikus ugdo ir ukrainiečiai

Negalima pamiršti ir ukrainiečių, įsiliejusių į mūsų visuomenę. Pasak Ž. Nakčiūnienės, miesto ugdymo įstaigose jų taip pat yra. „2021–2022 m. m. „Santarvės“ gimnazijoje, Medelyno progimnazijoje, Vinco Kudirkos progimnazijoje, „Rasos“ progimnazijoje, keliuose lopšeliuose-darželiuose mokytojo padėjėjais dirbo pedagoginį išsilavinimą turintys (-ios) ukrainiečiai (-ės)“, – patikslino ji.

Mokinių registro 2022-06-30 duomenimis, Šiaulių miesto savivaldybės lopšeliuose-darželiuose ir mokyklose buvo įregistruoti 493 ukrainiečiai vaikai.

O Šiaulių rajono savivaldybės švietimo įstaigose, 2022-06-15 duomenimis, dirbo 3 darbuotojai ukrainiečiai mokytojo padėjėjo pareigose. Visgi Švietimo skyriaus vedėja patikino, jog, atsižvelgiant į mokyklų informaciją apie ukrainiečių mokinių pokyčius Šiaulių rajono savivaldybės mokyklose, tikslinių darbo vietų nuo 2022-09-01 nenumatoma.

Na, o nuo karo pabėgusių ukrainiečių vaikų, 2022-06-15 duomenimis, šešiolikoje Šiaulių rajono įstaigų buvo ugdoma penkiskart mažiau nei mieste – 102.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos komentaras:

– Esminė bėda – jaunų specialistų trūkumas. Kaip mokyklų bendruomenės ieško sprendimų šiai problemai? Gal pedagoginį išsilavinimą turinčio jaunimo yra pakankamai, bet jie tiesiog nenori eiti į mokyklas?

– Preliminariais duomenimis, šiais metais pedagogo kvalifikaciją įgijo daugiau kaip 1 300 aukštųjų mokyklų absolventų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iniciatyva sukurtoje internetinėje darbo skelbimų mokytojams platformoje paskelbta daugiau kaip 500 pasiūlymų mokytojams. Panašų laisvų darbo vietų skaičių yra užfiksavusi ir Užimtumo tarnyba. Jos duomenimis, Lietuvoje darbo ieško per 2 000 pedagogų. Liepos 15 d.
Užimtumo tarnybos duomenimis, tik specialiųjų poreikių vaikų mokytojams buvo daugiau laisvų darbo vietų nei ieškojo darbo (ieškojo 61, laisvų darbo vietų 76). Visose kitose srityse ieškančiųjų darbo buvo arba žymiai daugiau negu laisvų darbo vietų, arba skaičiai panašūs – beveik tiek pat ar panašiai laisvų darbo vietų ir ieškančių mokytojų buvo chemijos (ieško 18, siūlo 16), matematikos (62 ieško, siūlo 47 darbo vietas), fizikos ir astronomijos (atitinkamai 17 ir 10) srityse.

Kodėl taip nutinka, kad mokyklos sako nerandančios mokytojų, o Užimtumo tarnyboje – kelis kartus daugiau ieškančiųjų darbo negu darbo vietų? Viena iš priežasčių – nedidelis mokyklų siūlomas darbo krūvis, kuris negarantuoja pakankamo atlygio, todėl neatsiranda norinčiųjų. Antra, ieškoma darbuotojo ar darbo tik apibrėžtoje teritorijoje. Gali būti, kad mokytojai ir mokyklos tiesiog „prasilenkia“.

Tam, kad švietimo įstaigoms ir darbo ieškantiems pedagogams būtų lengviau surasti vieniems kitus, gegužę ministerijos iniciatyva atverta jau minėta mokytojų darbo paieškos platforma. Darbo skelbimą gali įkelti kiekviena švietimo įstaiga. Visi darbo ieškantys mokytojai gali lengvai rasti ir kreiptis. Duomenų bazė visiems laisvai prieinama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos interneto puslapyje.

– Stipendijomis, nemokamu mokslu, verslo paskatinimais raginama abiturientus rinktis pedagogiką. Kokie rezultatai jau matyti?

– Skatinti stipendijomis pradėta tik 2020 m., kol kas dar nėra baigusiųjų absolventų, tad daryti išvadų dar negalime, nors pasirinkimų studijuoti pedagogiką padaugėjo. Kad jaunimas ateitų ne tik studijuoti pedagogikos, bet po studijų pasirinktų dirbti mokykloje, šiemet pirmą kartą numatytos specialios stipendijos baigiamųjų studijų metų studentams. Sudariusieji sutartį su savivaldybe ar mokykla dėl darbo po studijų gali pretenduoti į 500 Eur per mėnesį stipendijas.

Mokytojams pritraukti, skatinti yra numatyta ir kitų priemonių. Ministerija savivaldybėms yra skyrusi lėšų mokytojų kaitai mokyklose užtikrinti. Pinigai gali būti naudojami mokytojo materialinei paramai, važiavimo į ir iš darbo visuomeniniu ar nuosavu, nuomotu transportu išlaidoms kompensuoti. Gali būti kompensuojamos gyvenamojo ploto nuomos ar persikėlimo iš kitos gyvenamosios vietovės išlaidos, taip pat kvalifikacijos įgijimo ir tobulinimo išlaidos. Dėl to su mokytoju sutariama individualiai.

Kita vertus, svarbu ne tik finansinės priemonės. Jaunam mokytojui labai svarbu mokykloje užtikrinti pagalbą, mentorystę – būtent to jauni mokytojai tikisi, ateidami į mokyklos kolektyvą.

– Su kuo jau susiduria mokyklos ir kas dar gresia, neatjauninus pedagogų gretų mokyklose?

– Augantis mokytojų amžiaus vidurkis savaime nėra kažkas blogo – ir vyresnio amžiaus mokytojai puikiai naudojasi technologijomis, yra sukaupę didžiulę darbo patirtį, jų mokiniai pasiekia puikių rezultatų. Tačiau anksčiau ar vėliau turi ateiti pamaina, nes pensinio amžiaus sulaukę mokytojai išeina į užtarnautą poilsį. Šiuo metų mokytojų rengimo strategija nukreipta į tai, kad per ateinančius kelerius metus būtų parengta daugiau pedagogų tų specialybių, kurių trūkumas ryškiau pasijus artimiausioje ateityje. Tai matematika, fizika, chemija, biologija, technologijos, istorija, geografija, lietuvių kalba ir literatūra, pradinis ugdymas bei specialioji pedagogika.

Pritraukti į šių sričių studijas ir mokyklas skiriamos specialios stipendijos. Įstojusiesiems į valstybės finansuojamas minėtų specializacijų bakalauro pedagogikos studijas bei pedagogines gretutines studijas kas mėnesį numatytos 299 Eur (6,5 BSI) dydžio stipendijos. Šių specializacijų baigiamojo kurso studentams numatoma stipendijas didinti iki 506 Eur (11 BSI). Padidintas išmokas galės gauti tie, kurie turės sudarytą sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir bus įsipareigoję, baigus studijas, ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.