„Jaunojo kūrėjo eteryje“ – jaunųjų fotografų galerija

Antrus metus Fotografijos muziejuje vyko jaunųjų fotografų kūrybą pristatantis renginių ciklas „Jaunojo kūrėjo eteris“. Renginiai skirti mažiau žinomų ar tik pradedančiųjų fotografų sukurtoms serijoms pristatyti ir eksponuoti. Projektas ir jo idėja, gimusi 2021 m., šiemet buvo plėtojama toliau ir tapo „scena“, kurioje visos šviesos nukrypo į jaunuosius meno lauko dalyvius.

Keturis pavasario ketvirtadienius šiauliečiai ir miesto svečiai į Fotografijos muziejaus studiją buvo kviečiami pažinčiai su jaunaisiais menininkais ir jų kūryba. Jaunuosius kūrėjus kalbino organizatorių parinktas vis kitas profesionalas iš kultūros ir meno srities. Kiekvieno renginio metu užgimdavo kaskart nauja intriga – koks santykis vystysis tarp jaunojo menininko ir patyrusio moderatoriaus bei kur nuves jųdviejų sinergija. Netikėtumo momentas kūrė unikalią kiekvieno renginio aurą. Kūriniai bei su jų atsiradimu susijusios patirtys – meniniai ieškojimai, estetiniai sprendimai, kūrybinis procesas – buvo ašis, apie kurią sukosi pokalbis. Siekiant didesnės sklaidos, kiekvieno kūrėjo darbai buvo eksponuojami muziejuje po vieną savaitę.

Jaunieji menininkai buvo kviečiami teikti savo pasiūlymus. Atrankos metu vertinamas kūrinių serijos išbaigtumas, meninės idėjos originalumas, meninė vertė, kūrėjo motyvacija. Išsiskyrė paskutinysis projekto renginys, kuriame dalyvavo iš anksto pakviestos ukrainietės fotografės, dėl karo atvykusios į Lietuvą. Pastarasis renginys įgyvendintas bendradarbiaujant su Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriumi ir jo vadovu Dariumi Vaičekausku.

Projektas „Jaunojo kūrėjo eteris“ debiutavo su Kaune gyvenančių fotografo Justino Stonkaus ir istorikės Ugnės Marijos Andrijauskaitės fotopasakojimu „Pasieniai“, kuriame nuotraukos susijungia su sakytinės istorijos tekstais ir atskleidžia autentiškas patirtis žmonių, gyvenančių Baltijos šalių pasieniuose. Autoriai kėlė klausimą, ar gyvenimas šalia, tačiau skirtingose valstybėse su skirtingomis kalbomis, religijomis suartina, ar nutolina, o ieškodami atsakymo leidosi į kelionę Lietuvos ir Latvijos šalių pasieniuose. Jų kelionės rezultatas – vizualus pasakojimas apie unikalų šalių kaimynystės reiškinį. Renginį moderavo etnologė dr. Auksė Noreikaitė.

Iš Šiaulių kilęs jaunosios kartos fotografas Paulius Žižliauskas (ZIZ) pristatė 2021 m. vasarą pradėtą kurti intriguojančiai pavadintą fotografijų seriją „Mama nesužinos“, kurioje dokumentuojami jaunų žmonių, ką tik ištrūkusių iš tėvų kontrolės ir patiriančių nevaržomos laisvės potyrius, išgyvenimai sezoninio darbo metu. Fotografas, dirbdamas vandenlenčių parke ir apsigyvenęs daugiausia su už save jaunesniais parko darbuotojais, iš šono stebi ir fiksuoja jų kasdienybę, kurioje susipina buitis, jaučiama atsakomybė darbe ir kasdieniai nuotykiai, nerūpestingi vakarėliai, pirmieji kartai. Paulių kalbino ir jo kūrybą analizavo menotyrininkė Ugnė Marija Makauskaitė.

Vilnietė fotografė Milda Vyšniauskaitė pristatė nuo 2016 m. plėtojamą vyrų portretų seriją „What makes a man“. Milda savo kūriniais analizuoja šiuolaikinio vyriškumo sampratą, neigia visuomenėje vyraujančias konservatyvias nuostatas, trina įsigalėjusius vyro įvaizdžio stereotipus ir parodo, kad vyras gali būti trapus, švelnus, su makiažu, gali pozuoti nuogas, o vyriškumas, kaip ir bet koks kitas tapatumas, nuolat keičiasi. Anot autorės, vienodų kriterijų vyriškumui įvertinti ir pamatuoti nėra, o fotografijų herojams ji leidžia būti pamatytiems taip, kaip jie patys nori. Fotografė išskirtinį dėmesį skiria LGBTQ narių reprezentacijai, vyriškumo sampratą analizuoja queer bei drag judėjimų kontekste. Su Milda kalbėjosi meno istorikas ir fotografas Karolis Sabeckis.

Projekte savo kūrybos apžvalgą pateikė jaunos fotografės Olesia Saienko ir Olia Kowal iš Ukrainos. Abi merginos – Klaipėdos fotografijos rezidencijos programos dalyvės. Iš Lucko kilusi Olesia Saienko kuria dokumentinę ir konceptualiąją fotografiją, kurioje reiškiasi fikciniai vaizdiniai, analizuojamos posttiesos reikšmės. Menininkė manipuliuoja vaizdu, tikslingai trikdo žiūrovo žvilgsnį, nagrinėja objektyvumo ir autentiškumo reikšmes. Iš Černihivo kilusi fotografė Olia Kowal – konceptualiosios fotografijos kūrėja. Menininkė žavisi Charkivo konceptualiosios fotografijos mokykla ir jos kūrėjų, kurie sovietmečiu kūrė avangardinę, laisvą, cenzūrai nepaklususią fotografiją, darbais. Olia drąsiai eksperimentuoja technikomis: spalvina, plėšo, degina, kuria koliažus, fotomontažus, fotografuoja nuogą kūną. Jaunųjų fotografių darbus analizavo ir jas kalbino menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Fotografijos muziejaus informacija