Jauniausias metų CEO ragina nešvaistyti laiko, kaupti patirtį dar mokykloje

Šiaulių universiteto absolventas Ovidijus Jalonskis apdovanotas metų jauniausio CEO (įmonės vadovo) apdovanojimu. Jo vadovaujama Šiaulių baldų įmonė dirba pelningai, plečiasi, vykdo eksportą į užsienio šalis. Pasikalbėjome su jaunuoju vadovu apie jo sėkmės receptą bei patarimus neapsisprendusiam jaunimui.

„Verslo žinių“ surengtoje metinėje konferencijoje „Business 2022“ paskelbti „Metų CEO“ ir „Jaunojo metų CEO“ nugalėtojai. Metų CEO tapo Algimantas Markauskas, biotechnologijų UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius ir viceprezidentas Baltijos regionui. Šį titulą jis pelnė trečią kartą.

Jaunuoju vadovu tapti pretendavo du kandidatai – O. Jalonskis ir Klaipėdos įmonei vadovaujantis Augustas Gedgaudas. Pretendentai renkami iš vadovų, kurie yra iki 35-erių metų amžiaus ir kurie bent du metus vadovauja pelningai, į TOP 1000 patenkančiai bendrovei. Komisija vertino keliasdešimt pretendentų, atrinkti du nominantai.

O. Jalonskis vadovu tapo 2018 m., kai buvo pertvarkyta organizacijos struktūra, liko tie darbuotojai, kurie norėjo augti kartu su augančia bendrove. Jaunas kolektyvas imasi ir inovatyvių projektų. Bendrovė siekia gauti mokymo įstaigos licenciją, kad galėtų pati ruošti reikalingus specialistus tų sričių, kurių neruošia profesinio mokymo mokyklos.

Kaip vertinate suteiktą apdovanojimą – „Jaunasis metų CEO“?

Džiaugiuosi, esu patenkintas už tokį įvertinimą. Kas buvo visiškai netikėta ir neplanuota. Sulaukiau skambučio iki apdovanojimų likus savaitei. Paprašė duoti interviu ir buvau informuotas, kad pretenduoju tapti metų jauniausiu CEO.

Kaip galvojate, kas lėmė tokį sprendimą?

Kiek žinau, buvo sudaryta komisija, kuri vertino įmonės pelningumo dydį per pastaruosius dvejus metus bei kitus kriterijus, pagal duotą interviu.

Esate Šiaulių universiteto absolventas. Sostinėje kitiems tai kelia nuostabą. Kaip manote, gal atvirkščiai, nesvarbu, kur baigei studijas, svarbiausia, kaip priimi iššūkius gyvenime?

Šiaulių universitetas (dabar VU Šiaulių akademija, – aut. pastaba), bent jau tuo laiku nebuvo prastesnis nei kiti universitetai. Kai rengėme bakalauro darbą, daug bendradarbiavome su Vilniaus universitetu, lyginome bakalauro darbus. Turėjome didesnę praktiką nei tuometiniai bakalaurantai sostinėje. Tai sakyčiau, gal net stipresnis Šiaulių universitetas tuo metu buvo. Socialinių mokslų fakultetas tuo metu buvo stiprus. Ir mūsų ekonomistų kurse buvo apie šimtas studentų. Mokymosi kokybė buvo aukšta. Manau, kad prisideda ir tai, kaip priimi iššūkius gyvenime, visada buvau savarankiškas, kas man įdomu, atiduodu save 110 proc., matyt, asmeninės savybės irgi padėjo pasiekti. Dar yra daug ko siekti.

Ar tokios savybės yra sėkmės receptas, norint siekti aukštų rezultatų?

Manau, kad svarbiausia yra noras, sudėlioti veiksmus, kaip įgyvendinti norus. Ir, be abejo, truputis sėkmės. (Juokiasi, – aut. pastaba.)

Sakote, kad dar yra ko siekti.

Kol kas apie tolimesnius siekius ir norus nesidalinsiu. Sakoma, kad jeigu pasidalini norais, jie neišsipildo. Matyt, toli gražu ne tiek, kiek norėtųsi pasiekti gyvenime. Ir kai esu tokio amžiaus, kai gyvenimas dar prieš akis.

Kaip klostėsi karjera?

Prasidėjo nuo finansų analitiko pozicijos. Teko susipažinti su įmonės veikla, teko susipažinti su įmonės rodikliais, skaičiuoti produktų kainas, susipažinti su produkcija, su efektyvumu. Tai stipriai padėjo tapus pardavimų vadovu. Tada jau žinojau, kokius produktus, kokias kainas reikia keisti, kur galima pritaikyti nuolaidą, neprarandant pelno. Toliau tapau verslo vystymo vadovu. Buvo priskirtas vystymo skyrius ir bendradarbiavimas su pirkimais. Reikėjo svarstyti, kokias žaliavas, kokiomis kainomis pirkti, tiekėjus atsirinkti. Tai stipriai padėjo mano karjeroje. Ir šiek tiek sėkmės, kai tapau laikinuoju įmonės vadovu. Tada niekas iš esmės nepasikeitė, tik atsirado gamyba, kas man nelabai patinka. (Juokiasi, – aut. pastaba.) Teko save perorientuoti, susipažinti su gamybiniais procesais. Užtruko metus laiko. 

Pastebima, kad jaunimas nori iš karto tapti vadovais ar nesistengia darbe, kad juos pastebėtų, laikosi principo – kiek moka, tiek ir dirbu. Bet dažnai, turbūt, reikia nueiti tą papildomą mylią, įdėti 110 proc., kad pasiektum rezultatų?

Reikia, tikrai reikia. Pradėti nuo žemiausio lygmens, kad pamatytum, kas vyksta įmonėje, jeigu nesi susidūręs su tokio pobūdžio veikla. Ne tik jaunimui, bet ir vyresniems, kurie neturi didelės praktikos žemesniuose lygiuose ir atkeliauja pas mus į vadovaujančią grandį. Jiems nepavyksta dirbti, nes nesupranta vykstančių procesų, tada sunku valdyti komandą, kai nesupranti, kiek viskas kainuoja žmonėms ir tu kaip vadovas nesugebi nukreipti procesų, kad būtų geriau. Trūksta įdirbio jauniems, tiek ir vyresniems.

Šiauliai tarsi nėra jaunimo miestas. Jaunimas bėga į sostinę, užsienį. Ar globaliame pasaulyje dar galime kalbėti apie kažkokias miestų ribas. Jūs pats vadovaujate įmonei, kuri bendradarbiauja su užsienio kompanijomis, savo produkciją eksportuoja į užsienį. Tokiame mieste, kaip Šiauliai juk galima įgyvendinti savo tikslus ir planus?

Esamos ribos dar nėra išsitrynusios. Bet jos trinasi. Lietuvos mastu, turime darbuotojų iš kitų miestų ir mums tai nesukuria kažkokių trikdžių. Užsienio rinkoje turime skirtingą mentalitetą, supratimą. Ypač lyginant Šiaulius ir užsienio rinką. Vilnius, sakyčiau, jau yra tarptautinis miestas, kitoks supratimas nei Šiauliuose. Mes čia dar turime tokį neišdirbtą supratimą. Artimoje ateityje, manau, tai nebekels problemų, pasaulis traukiasi.

Ką patartumėt iš savo pozicijos jaunimui, kuris gal kaip tik svarsto apie savo ateitį, studijas? Ar verta rinktis bet kokias studijas tik dėl aukštojo mokslo? Gal verta klausyti tėvų? Ar gal verta metus, kitus pasiimti atostogas ir ieškoti savęs?

Manau, kad metų atostogų neverta rinktis. Nereikia švaistyti laiko. Verčiau kreipti ta linkme, kuria įdomiau. Jeigu nežinai, kas įdomu, reikia rinktis, kas arčiausia širdies. Be abejo, reikia stengtis parodyti save ir stengtis save parduoti – savo idėjas, kad kiti patikėtų tavo sugebėjimais. 

Verta siekti patirties jau mokykloje? Veikla įvairiose jaunimo organizacijose, moksleivių taryboje, galų gale taip pat duoda rezultatų ateityje.

Taip, žinoma.