Jauniausia Alytaus rajono seniūnė: „Myliu savo krašto žmones, noriu, kad jų gyvenimas būtų gražus, prasmingas“

Nuo 2020 m. kovo 2 d. Krokialaukio seniūnijoje pradėjo dirbti 29 m. energinga seniūnė Gintarė Navickienė. Baigusi Kauno technologijos universitetą, ji įgijo apskaitos ir finansų bakalauro laipsnį, o vėliau – taikomosios matematikos magistro laipsnį. Po mokslų dirbo vienoje Kauno įmonėje apskaitininke, paskui vienerius metus padėjo tėveliams ūkyje. Laimėjusi konkursą, pradėjo darbą Alytaus rajono savivaldybėje, Finansų ir investicijų skyriuje vyr. specialiste. Po kiek laiko, paskelbus konkursą į tuo metu laisvą Krokialaukio seniūno vietą, G. Navickienė nutarė jame dalyvauti. Laimėjo, grįžo į savo kraštą kaip savivaldybės administracijos atstovė.

– Kodėl grįžote į kaimą? Juk su tokiu išsilavinimu galite rasti darbą bet kuriame mieste?

– Mano tėveliai – ūkininkai, kartu su ūkiu augau ir aš. Visada buvome visa šeima kartu, kartu dirbome ir ilsėjomis. Vasarą ir savaitgaliais man geriausia veikla buvo pagelbėti tėveliams ūkyje. Myliu mūsų auginamus gyvuliukus, po darbo dienos jais pasirūpinti – geriausias poilsis. Esu be galo dėkinga savo tėveliams, kad užaugau tokia, kokia esu.

Vyras Donatas taip pat ūkininkauja, turi augalininkystės ūkį. Abu džiaugiamės gyvendami kaime, o apie gyvenimą mieste niekada nebuvo minčių.

Pati esu baigusi Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnaziją, asmeniškai pažįstu ir jaunimą, ir vyresnius gyventojus – beveik visą bendruomenę. Tiesa, yra gyventojų, su kuriais dar neteko susipažinti, bet tikiuosi artimiausiu metu tai padaryti. Tie žmonės dažniausiai dirba mieste ir dėl savo problemų kol kas nesikreipė.

Myliu savo krašto žmones, noriu, kad jų gyvenimas būtų gražus, prasmingas.

– Krokialaukyje gyvenate nuo pat gimimo, tad miestelį ir jo apylinkes pažįstate kuo puikiausiai. Papasakokite plačiau apie Krokialaukio seniūniją ir jos gyventojus.

– Krokialaukio seniūnijoje turime 1 miestelį ir 33 kaimus, iš didesnių gyvenviečių – Santaika ir Ūdrija. Yra gimnazija, 3 bažnyčios , veikia 3 Alytaus rajono viešosios bibliotekos filialai: Santaikoje, Ūdrijoje ir Krokialaukyje.

Svarbu paminėti, kad seniūnijos gyventojai gerbia ir prisimena šviesias šio krašto asmenybes, saugo istorinę atmintį, puoselėja kultūros vertybes. Krokialaukio gimnazija yra pavadinta tarpukario Lietuvos susisiekimo ministro, inžinieriaus, fiziko, matematiko Tomo Noraus-Naruševičiaus garbei. Jis yra palaidotas mūsų kapinėse. Krokialaukio Kristaus Atsimainymo bažnyčios altoriai ir varpas yra įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Turime tris aktyviai veikiančias bendruomenes, kurios vienija Santaikos, Krokialaukio ir Ūdrijos gyventojus.

Kasmet pas mus vyksta tradicinė šventė „Kaip gyveni, kaimyne?“, o Ūdrijos kaime visada švenčiama Šeimos diena, jai skirta šventė „Mūsų pradžių pradžia“. Gyventojai patys aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose, taip pat pasikviečia giminių, svečių, kitų rajono bendruomenių atstovų.

Seniūnijos žmonės turi daržus sodus, tad užsiaugina savo vaisių ir daržovių, dalis gyventojų laiko ir galvijų. Žinoma, jaunesni daugiausia dirba Alytaus mieste, tačiau ir seniūnijos teritorijoje veikia pora pieno supirkimo įmonių, veikia baldų gamybos, švenčių organizavimo įmonės, yra nemažai ūkininkaujančių ir individualia veikla užsiimančių gyventojų. Savo dirbtuves įkūręs žinomas savo batsiuvystės amato puoselėtojas Gediminas Stasys Paplauskas.

– Seniūno darbas nelengvas, žmonės nori gauti įvairių paslaugų, patogumų čia ir dabar. Tie norai ne visada realūs. Turbūt tenka išgirsti nemažai priekaištų?

– Būna įvairių dienų – ir geresnių, ir blogesnių. Esu jautri, išgyvenu, jeigu nepavyksta padaryti visų darbų, taip kaip turėtų būti arba kaip norėtų gyventojai.

Džiaugiuosi, kad visada galiu kreiptis į savivaldybės vadovus. Meras Algirdas Vrubliauskas, mero pavaduotoja Dalia Kitavičienė, administracijos direktorė Gintarė Jociunskaitė, kiti darbuotojai niekada neatsisako išklausyti ir kartu ieško galimybių padėti gyventojams. Stebiuosi, kad vadovai taip gerai pažįsta mūsų žmones, žino jų poreikius ir visada yra geranoriški.

Per šiuos beveik dvejus darbo seniūnijoje metus padaryta nemažai darbų, kuriais aš tikrai džiaugiuosi: pradėta tvarkyti Krokialaukio sala, atnaujinta kelių gatvių asfalto danga, kituose keliuose tiesiama nauja asfalto danga. Krokialaukio miestelyje praplėstas, o kapinėse įvestas vandentiekis, nutiestas naujas įvažiavimo kelias ir atnaujintas takas per kapines, išpjauta senų medžių Ūdrijos kapinėse, jos pasidarė švaresnės, kapavietės tapo saugesnės.

Gyventojai labai domisi Krokialaukyje vykdomu socialiniu projektu „Orūs namai“. Miestelio centre ruošiamasi įrengti kelių butų namą savarankiškai gebantiems gyventi senoliams, nes maždaug ketvirtadalis seniūnijos gyventojų yra pensinio amžiaus, dalis iš jų – vieniši, tad šis projektas padės geromis sąlygomis, šiltai ir jaukiai apgyvendinti savarankiškai gebančius tvarkytis senjorus.

– Dėl ko seniūnei dažniausiai skundžiamasi?

– Kai kam seniūnės pareigos atrodo labai lengvos ir paprastos (juokiasi), dažnai žmonės tarsi nepastebi to, kad stengiesi, darai viską, kas įmanoma, bet jiems atrodo, jog taip ir turi būti, tai neva privaloma ir savaime suprantama.

Taip, kartais gyventojai pyksta, kai negaliu sutvarkyti jų problemų, nors tai tikrai nepriklauso nuo mano norų ar pastangų. Neturiu pasistačiusi po seniūnijos langais traktoriaus su greideriu, negaliu bet kada užsinorėjusi išlyginti vieną ar kitą kaimo vieškelį, žiemą – nuvalyti sniegą nuo visų atokių keliukų. Manau, žmonės turėtų suprasti, kad visi darbai yra planuojami, derinami su Alytaus rajono savivaldybės administracija, atliekami pagal galimybes. Susiklosčiusios oro sąlygos kartais gali blogai paveikti mūsų gyvenimo ritmą, tačiau reikia kantrybės ir supratingumo, ir vis dėlto viskas bus sutvarkyta.

– Kokia yra seniūno darbo diena, su kokiais prašymais į seniūniją ateina gyventojai?

– Seniūnas turi labai daug funkcijų, tai ir gyventojų prašymų priėmimas, įvairių pažymų išdavimas, leidimų laidoti išdavimas, buitinių, komunalinių problemų sprendimas, prisidėjimas prie kultūros renginių organizavimo, svarbių darbų planavimas, vienišų gyventojų ir socialinę riziką patiriančių šeimų lankymas, seniūnijos teritorijos priežiūra.

Būna ir tokių dienų, kai tenka arba visą dieną praleisti dirbant prie kompiuterio, arba važinėjant pas gyventojus. Kartais juokauju, kad seniūno darbas tęsiasi 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę, nes žmonės kreipiasi tada, kai jiems reikia. Šios pareigos ir yra įsteigtos tam, kad gyventojai turėtų šalia savivaldybės atstovą, kuris jiems padėtų spręsti visus iškilusius klausimus.

– Kokie svarbiausi darbai Jūsų seniūnijoje numatyti 2022 m.?

– Šiais metais planuojama Krokialaukio saloje sukurti rekreacinę zoną. Tvenkinys atsirado kažkada dirbtinai užtvenkus per miestelį tekančią Peršėkės upę ir pastačius užtvanką. Suformuotoje dirbtinėje saloje žmonės renkasi pažvejoti, vasarą – maudytis, ilsėtis. Deja, kol kas neturime tikro paplūdimio ir geros vietos maudynėms, todėl buvo nuspręsta sukurti rekreacinę zoną – įrengti paplūdimį, tinklinio aikštelę, vaikų žaidimų vietą, pastatyti kelias pavėsines. Labai tikiuosi, kad šį projektą pavyks įgyvendinti.

Gyventojai taip pat prašo atnaujinti Krokialaukio, Ūdrijos kapinių tvorą, įrengti vandens tiekimo sistemą Santaikos kapinėse, sutvarkyti kai kuriuos kelius. Visi šie prašymai aptarti su savivaldybės vadovais.

– Kas Jus labiausiai motyvuoja, o gal peikia, bara?

– Šiame darbe yra visko: ir papeikimų, ir pagyrų, ir patarimų. Patarimai yra geriausias dalykas, nes jeigu tave pastebi, pataria, kaip kažką padaryti geriau, vadinasi, tu jau kažką darai gerai (šypsosi). Atsiliepimų sulaukiu įvairių ir iš draugų, ir iš artimųjų, šeimos narių, seniūnijos gyventojų. Taip pat – ir iš savivaldybės vadovų.

Kai tik turiu idėjų, visada kreipiuosi į savivaldybę. Matau, kad mano iniciatyvos vertinamos, pasiūlymai svarstomi, ir sprendimai priimami pagal finansines galimybes, pagal prioritetus, pagal tai, kokią dalį gyventojų palies tų sprendimų įgyvendinimas.

Ačiū už pokalbį.