Jauniau, viskas bus gerai!

Kasmet visoje šalyje nuvilnija akcija „Laimės keksiukai“, kai moksleiviai su keksiukų padėklais pabyra po gatves ir dalija kepinius už piniginę auką. Suaukoti pinigai būna perduodami vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis, ir vienas šių vaikų, kuriam dėl jūsų geraširdiškumo buvo pagelbėta, – šešiametis šiaulietis Jaunius Lukoševičius. Berniuko mamai Linai šiandien sukanka 34-eri ir moteris sako esanti labai dėkinga: patekus į bėdą, rodos, visas pasaulis suskubo į pagalbą.

Mamos neverkia

„Nežinau, iš kur gavau jėgų. Nežinau“, – staiga susigraudina ir jausmus ima tramdyti Jauniaus mama Lina Janaitytė. Kai prieš metus jos tuomet dar penkiamečiam sūnui buvo patvirtinta diagnozė ŪLL (ūminė limfoblastinė leukemija), vertėsi visas pasaulis. Pradžioje žinia tarsi pro vieną ausį įėjo, pro kitą išėjo, bet gana greit atėjęs suvokimas, kad ištiko baisi bėda, prislėgė lyg milžiniškas kalnas.

Gydytojų svarbiausias prašymas susirgusių vaikų tėvams yra neverkti prie vaiko. Nebeatlaikai – išeik, išsikauk kur už kampo, tik vaikui savo emocijų nerodyk. Niekada.

Lina ir nerodė. Tik trūkteli smulkučiais pečiais, kad kone visus rūbus iš spintos turi išmesti – šiuo metu ji sveria vos 43 kilogramus.

O Jaunius džiūgauja iš laimės dėl aplankiusių svečių, rodo žaislus, smalsiai apžiūrinėja diktofoną, fotoaparatą, kalba be perstojo. Pasakoja, kad kovo 9-ąją jam sukako šešeri ir tėvai padovanojo keturratį. Riaumojantis „žvėris“ berniuko kiekvieną savaitgalį laukia Kelmės rajone – pas senelius – ir Lina sako, kad tokios idėjos iniciatorius – Jauniaus tėtis Andrius.

„Tėtis nusprendė pirkti keturratį. Visi tėvai savo susirgusiems vaikams nieko negaili, pildo visus norus. Hormoniniais vaistais gydomi vaikai ir labai daug valgo, tėvai naktį keliasi maisto gaminti“, – šypsosi Lina.

Tiesa, gera žinia ta, kad Jaunius jau sveiksta. Jei visus metus dėl gydymo – chemoterapijų, narkozės, sveikatos pablogėjimo iki reanimacijos palatos – teko praleisti Santaros klinikose, tai dabar jau vykstama kas mėnesį tik dėl savaitę ar kelias dienas trunkančių tyrimų, gydymo plano.

Lina sako, kad už gautą pagalbą gali padėkoti visiems: darbdaviams – „Šiaulių spaustuvei“, kurie išlaikė jos darbo vietą, nepaisant nuolatinių nebuvimų dėl imamų ligonlapių. Ji labai dėkinga ir labdaros organizacijai „Paguoda“, skyrusiai 400 Eur reikalingiems brangiems vaistams pirkti, ir labdaros ir paramos fondui „Mamų unija“, kuris ir skyrė Jauniui iš akcijos „Laimės keksiukai“ geradarių suaukotų lėšų –
4 tūkst. 300 Eur.

Mama neslepia: buvo laikas, kada Jauniui buvo taip blogai, kad nuo chemoterapijos sutirštėjo kraujas, susidarė trombas, todėl sutriko kalba ir vaikas pateko į reanimacijos palatą.

„Reikėjo keturis mėnesius švirkšti vaistus. Ligoninėje jie nekainavo, o grįžus į namus, reikėjo pirkti patiems. Vaistai buvo nekompensuojami, tad 5 dienoms reikėjo skirti 60 Eur. Gydytoja patarė kreiptis pagalbos į labdaros organizaciją ir viena jų – „Paguoda“ – skyrė 400 Eur. Šių pinigų pakako“, – džiaugiasi šiaulietė.

Atsakymo į klausimą „Kodėl?“ nėra

Nuo ko viskas prasidėjo? Jaunius buvo guvus ir linksmas vaikas, džiugiai lankė darželį, tik ėmė labai dažnai sirgti. Peršaldavo, niekaip nepraėjo bronchitas, vaikui buvo diagnozuota net bronchinė astma, tačiau antibiotikai ir bronchus plečiantys vaistai mažai gelbėjo.

Vieną dieną mama pastebėjo, kad Jauniui ant veido atsirado neįprastos spalvos ruožų nuo nosies iki lūpų kampučių. O šeimos gydytoja, pažvelgusi į vaiką, sunerimusi pasakė matanti, kad jo oda gelsta...

Jaunius su mama buvo skubiai nusiųstas tyrimams, echoskopijai, o po gautų atsakymų Šiaulių gydytojai jau tą pačią dieną iškvietė greitąją pagalbą. Berniukas nuvežtas į Santaros klinikų Onkologijos skyrių.

Po sudėtingų tyrimų, kurie atliekami su narkoze, sostinės gydytojai pasakė Linai sūnaus diagnozę. Išsyk taikyta chemoterapija, kiti būtini gydymo būdai.

„Kol nepamačiau, neįtariau, kad tiek daug vaikų serga onkologinėmis ligomis. Įvairaus amžiaus, įvairių vėžio formų – tikrai labai daug, vaikai vis keičiasi ir keičiasi“, – atvirauja šiaulietė.

Lina vardija vėžiu susir-gusių vaikų iš visos Lietuvos vardus, su kuriais susipažino, beslaugydama Jaunių, ir sako, kad tikrai didžioji dauguma susirgusių vaikų pasveiksta. O svarbiausias visas mamas kankinantis klausimas yra – kodėl jos vaikui tai nutiko? Ir nė viena atsakymo neranda.

Mamoms ir vaikams – ypatingas labdarių rūpestis

Jaunius šiuo metu gauna dideles dozes geriamų hormoninių vaistų, nuo kurių paūmėja nuotaikų kaita. Kartais vaikas būna piktas, irzlus. Bet dažnai – ir labai meilus. Glaudžiasi prie mamos, ją glosto, bučiuoja.

Perėjus į antrą gydymo etapą, chemoterapija dar bus skiriama mėnesį su nedidelėmis pertraukomis, o vėliau skirtus vaistus dar gali tekti vartoti apie pusantrų metų. Pasitikrinti sveikatą teks į sostinę važinėti kas tris mėnesius.

„Jaunius dar yra toli gražu ne toks, koks buvo prieš ligą. Jam paskauda raumenis, tenka gerti ir vitaminų. Seniau per dieną 10 įvairių vaistų tablečių turėjo išgerti“, – sako mama.

Į Vilnių su vaiku Lina vyksta traukiniu. Taip pigiau, nes Jauniui skirta neįgalumo grupė, todėl net dvejus metus ji turės 80 proc. nuolaidą bilietui pirkti.

Nuostabu yra tai, kad Santaros klinikose ir sergančių vaikų mamos sulaukia visokeriopos pagalbos iš geraširdžių žmonių, labdaros organizacijų. Lina sako, kad „Mamų unijos“ vadovė Eglė be dovanų nėra atėjusi: tai flomasterių, tai sąsiuvinį, tai automobiliuką atneša.

Vaikams rengiami įvairiausi renginiai – lenktynininkai buvo atvažiavę su sportinėmis mašinomis, vaikus pavėžino. Neseniai krepšininkai lankė, „Raudonos nosys“ linksmino ir kt.

O pačioms pavargusioms mamoms net siūlomos nemokamos grožio procedūros: ateina specialistės, kurios ir antakius sutvarko, padaro manikiūrą, šukuoseną. Kad mamos pralinksmėtų, atsigautų.

„Jaunius mane ne kartą tempė už rankos, kad eičiau apsikirpti, o kartą sako: „Mama, eik antakių nusilakuoti“, – juokiasi Lina.