Jau­na­sis pe­da­go­gas: „Jau­no­ji kar­ta nė­ra nu­ra­šy­ta, kas ją nu­ra­šo, tu­rė­tų ei­ti į pen­si­ją“

Mu­zi­kos pe­da­go­gu Vil­niu­je dir­ban­tis VU Šiau­lių aka­de­mi­jos ma­gist­ran­tas Klai­das Ka­jus Kau­nec­kas pra­di­nu­kus mo­ko mu­zi­kos, šo­ka tau­ti­nių šo­kių ko­lek­ty­ve ir sa­ko, kad tau­tiš­ku­mo ug­dy­mas pa­de­da iš­sau­go­ti ver­ty­bes. Vai­ki­nas atei­ty­je sa­ve ma­to kaip aukš­to­sios mo­kyk­los dės­ty­to­ją.
 

Šokėjas – muzikos mokytojas

Susitinkame su Klaidu iki brandos egzaminų likus dar kelioms savaitėms, kaip tik po VU Šiaulių akademijoje vykusios mokslinės konferencijos, kurioje buvo keliamas klausimas – ar reikia puoselėti tautiškumą?

Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos magistrantas ilgus metus šoka šios aukštosios mokyklos tautinių šokių kolektyve „Saulė“, jam nėra svetima ir lietuvių liaudies muzika. Sako, pradėjo šokti tautinius šokius dar darželyje, paragintas auklėtojos.

„Tautiškumo puoselėjimas man, kaip pedagogui, yra opi problema. Pasakai mažiukams: „Padainuokime liaudies dainą“, jie juokiasi. Kas juokinga, negali pasakyti. Faktas, kad mažėja šokėjų, dainininkų, muzikantų. Nėra susidomėjimo. Man atrodo, kad jeigu tautiškumo nepuoselėsime, pasimesime tarp vertybių. Įsileisime kitas vertybes, prarasime savo. Jeigu jaunieji muzikos pedagogai nieko nedarys, nežinau, kas bus“, – kalba pašnekovas.

Stipri bendruomenė

Muzika per šokius vaikiną lydėjo visą gyvenimą. Ir Klaidas prisipažįsta, kad dar mokykloje galvojo, jog stos į šokio pedagogiką, tačiau stojamiesiems pasiruošti padėjusi mokytoja jam pasakė: „Stosi į muzikos pedagogiką.“ Taip ir nutiko.

Atvykęs į Šiaulius, per penkerius metus vaikinas pastebi, kad miestas pasikeitė. Atsirado daug gražių erdvių, yra kur nueiti, ką veikti. „Reikia tik ieškoti“, – sako Klaidas.

Stipri bendruomenė. Pasakoja, kad šokių kolektyve turėjo šokėją, kuris studijas buvo baigęs jau beveik dešimt metų, tačiau vis dar šoko kolektyve. „Manau, kad tai daug ką pasako apie pačią bendruomenę“, – pastebi Klaidas.

Nemažas iššūkis

Klaidas sako, kad, užsibrėžęs tikslą, visada eina iki galo. Jį žavi tai, kad gali įkvėpti vaikus, jaunimą savo pavyzdžiu. „Smagu matyti ugnelę vaiko akyse, kai jis tave priima, kai mato, kaip tu mėgaujiesi tuo, ką darai. Ir moksleiviai pagauna ritmą“, – tikina pašnekovas.

Vis dėlto pirmosios pamokos buvo nemažas iššūkis. Nors dabar dirba su pradinukais, praktikos metu teko išbandyti darbą su vienuoliktokais gimnazistais. „Pirmą kartą ten drebėjau ir nežinojau, ką pasakyti. Jie beveik mano metų. Ką čia atėjo studentas... Pati pirma praktika, kurią atlikau su savo gera drauge, visko buvo – ir ašarų, ir streso, bemiegių naktų“, – prisimena Klaidas.

Jis sako, kad pradinukai labiau imlūs, nemoka meluoti. Vis dėlto pasiilgsta bendravimo su vyresniais. Sako, gimnazistai jau turi savo išreikštą nuomonę, argumentuoja. Todėl nenuostabu, kad karjeros perspektyvose Klaidas galvoja apie darbą aukštojoje mokykloje.

„Prieš trejus metus dalyvavau studentų apklausoje. Ir ten buvo mano atsakymas, kad po dešimties metų save matau scenoje. Dabar galiu drąsiai sakyti: aš nemanau, kad dirbsiu pradinių klasių mokytoju visą gyvenimą“, – prisipažįsta Klaidas.

Motyvacija ir jaunimas

Pasisukus kalbai apie jaunimą ir motyvaciją, Klaidas sako, kad šiuolaikinė karta visiškai kitaip priima informaciją, tad reikia keisti metodiką, siekti naujovių. „Atėjęs jaunas žmogus nori diegti daug naujovių“, – teigia pašnekovas.

Pasak jo, yra jaunų pedagogų, ką tik baigusių, kurie ateina į naują kolektyvą, yra bendros taisyklės, jomis vadovaujasi. Pašnekovas teigia, kad savo pedagoginiame darbe nuolat ieško, kaip sudominti mokinius, išbando įvairias naujas metodikas. „Manęs niekas į rėmus neįstums“, – sako jis.

Socialiniai tinklai

Pasiteiravus apie kartų skirtumus, kas dabar įdomu jaunimui, Klaidas juokiasi, kad šiuolaikinė karta atranda muziką per „TikTok’ą“. „Visas dainas ten žino. Filmuoja įrašus pertraukų metu. Skonį galima visada išlavinti. Jeigu nuo pirmos klasės pradedi lavinti įvairios muzikos skonį, įvedi į pamokas ne tik lietuvių liaudies dainas. Pleti vaikų pasaulėžiūrą ir pasaulėjautą“, – mano jaunasis pedagogas.

Paklaustas, ar tikrai jaunoji karta yra nurašyta, kaip vyresni dažnai mėgsta pabrėžti, kad jaunimas niekuo nesidomi, Klaidas kategoriškas: „Visose kartose tokių, kurie niekuo nesidomi, yra. Nenurašyčiau. Tiems, kurie nurašo, laikas trauktis iš pedagogų.“

Kompaktiškas miestas

Jaunuolis tuometiniame Šiaulių universitete baigė muzikos pedagogikos bakalaurą. Dabar studijuoja Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje magistrantūroje. Paklaustas, kaip atsidūrė Šiauliuose ir kokie įspūdžiai per penkerius metus, Klaidas sako, kad vienas didžiausių prioritetų jam buvo patogus susisiekimas ir miesto kompaktiškumas – viskas ranka pasiekiama.

„Kituose miestuose nuo bendrabučio iki universiteto reikia važiuoti nemenkus atstumus. Šiauliuose bendrabutis, universitetas – viskas ranka pasiekiama, iki kitų reikiamų vietų nesunku nukeliauti pėsčiomis. Pasirinkimo čia daug, miestas keičiasi, tvarkosi, tai smagu“, – privalumus vardija jaunuolis.