Jaučiamas TOK pozicijos „minkštėjimas“ dėl rusų ir baltarusių dalyvavimo olimpinėse žaidynėse: Lietuva šiuo klausimu išlieka vieninga

Likus metams iki Paryžiaus olimpinių žaidynių dar nėra aišku, ar Rusijos ir Baltarusijos sportininkai galės jose dalyvauti.

Tačiau Nacionalinės sporto agentūros (NSA) vadovas Mindaugas Špokas teigia pastebintis Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) pozicijos „minkštėjimą“ ir nerimauja, kad baltarusiams ir rusams gali būti leista varžytis. Visgi, Lietuvos pozicija šiuo klausimu nesikeičia – agresorės negali dalyvauti olimpinėse žaidynėse, teigia Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK).

„Ar atsirinkę Rusijos ir Baltarusijos sportininkai, laikantis griežtų ribojimų, galėtų dalyvauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse spręs TOK, tačiau nėra žinoma, kada šis sprendimas bus priimtas“, – teigiama Eltai perduotame LTOK komentare.

„Šiuo metu pranešama, kad kvietimo į olimpines žaidynes, kuris paprastai išsiunčiamas likus metams iki renginio, Rusijos ir Baltarusijos nacionaliniai olimpiniai komitetai negaus“, – priduria komitetas.

Vis dėlto, NSA vadovas M. Špokas pripažįsta jaučiantis TOK pozicijos dėl rusų ir baltarusių dalyvavimo Olimpiadoje „minkštėjimą“. Jis atkreipia dėmesį, kad komiteto rekomendacijos tarptautinėms federacijoms išlieka – neįsileisti atletų, turinčių sąsajų su karinėmis struktūromis ar palaikančių karą, neįsileisti Rusijos ir Baltarusijos komandų, atsisakyti bet kokios šių šalių nacionalinės simbolikos.

„TOK pozicija minkštėja, bet rekomendacijos yra išlikusios. Komitete yra virš 200 šalių, kurių federacijos balsuoja demokratiniu principu, tai kažkur kažkas turi išimčių. Matome tendencijas, kurias turbūt visi ir garsiai prognozuoja“, – Eltai teigė M. Špokas.

„Viskas priklauso nuo pačių federacijų požiūrio“, – pridūrė NSA vadovas.

Kaip pastebi LTOK, nors kai kurios tarptautinės sporto šakų federacijos laikosi griežtos pozicijos dėl rusų ir baltarusių dalyvavimo tarptautinėse varžybose, yra tokių, kurios leido varžytis šių šalių sportininkams.

„Ar Rusijos ir Baltarusijos sportininkai turės galimybę dalyvauti tarptautinėse varžybose ar kovoti dėl olimpinių kelialapių, sprendžia tarptautinės sporto šakų federacijos“, – primena LTOK.

„Kai kurios šiuo klausimu pasisako griežtai ir išlaiko principinę poziciją, tačiau yra ir tokių, kurios jau atvėrė duris šių šalių sportininkams į tarptautines varžybas“, – pažymi Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.

Europa – vieningos nuomonės, bet to gali būti per mažai

LTOK akcentuoja, kad Europos pozicija dėl rusų ir baltarusių dalyvavimo tiek tarptautinėse, tiek olimpinėse žaidynėse išlieka tvirta.

„Europa šiuo klausimu yra gana vieninga, todėl Europos nacionalinių olimpinių komitetų organizuojamose varžybose (Europos žaidynėse, Europos jaunimo olimpiniuose festivaliuose) šių šalių sportininkams nebuvo leista dalyvauti“, – teigia komitetas.

Tačiau NSA vadovas pastebi – Europos šalys sudaro nedidelę dalį olimpinėse žaidynėse dalyvaujančių šalių, todėl ir agresorėms priešiška pozicija gali būti nusverta.

„Europa nėra dominuojantis, sprendžiantis žemynas. Iš 200 valstybių Europa sudaro 51, tai netgi visas surinkus – nėra didelė dalis“, – sakė M. Špokas.

Lietuvos pozicija dėl rusų ir baltarusių dalyvavimo olimpinėse žaidynėse – nesikeičia

LTOK teigia ir toliau nepritariantis rusų ir baltarusių dalyvavimui nei Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, nei kituose tarptautiniuose sporto renginiuose, kol Ukrainoje vyksta karas. NSA vadovas antrina, kad Lietuvos pozicija šiuo klausimu yra griežta, ir ragina ją išsakyti Lietuvos bei tarptautinių sporto federacijų atstovus.

„Mūsų pozicija išlieka gan griežta. Jei tarptautinės federacijos nepriėmė sprendimų, tai mes raginame ir motyvuojame visų sporto federacijų atstovus išsakyti savo nuomonę“, – pabrėžė M. Špokas.

„Karas nesibaigė, karas tęsiasi, niekas nepasikeitė. Norėtųsi, kad ir agresorių sportininkų nebūtų olimpinėse žaidynėse“, – akcentavo jis, pridurdamas, jog po Antrojo pasaulinio karo šalims agresorėms nebuvo leista dalyvauti Olimpiadoje.  

„Man labai imponuoja po Antrojo pasaulinio karo buvęs fenomenas ir istorinis faktas, kad olimpinėse žaidynėse nedalyvavo agresorių sportininkai – nei vokiečiai, nei japonai nebuvo įleisti į žaidynes 1948 metais“, – sakė M. Špokas.

ELTA primena, kad Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) sausio pabaigoje pareiškė, kad „jokiam sportininkui neturėtų būti užkirstas kelias dalyvauti varžybose vien dėl savo paso“.

TOK aiškino, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkai didžiausiose varžybose neatstovautų savo valstybei ar jokiai kitai organizacijai savo šalyje, t. y. minėtų šalių atletams dalyvauti olimpinėse žaidynėse tektų po neutralia vėliava.

Prieš tokį leidimą rusų ir baltarusių sportininkams varžytis olimpinėse žaidynėse pasisakė tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), tiek Vyriausybė, tiek Seimas ir prezidentas.

Vasario pradžioje buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė kartu su už sportą atsakingais Baltijos valstybių ir Lenkijos ministrais kreipėsi į Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK), reikalaudama neleisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti tarptautinėse varžybose.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Sportininkų komisijos nariai kreipėsi į tarptautinę sporto bendruomenę – Tarptautines sporto šakų federacijas, Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK), nacionalinius olimpinius komitetus – prašydami išlaikyti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos sportininkams.

Vasario pabaigoje 34 šalių sporto ministrai ir už sportą atsakingi aukščiausi pareigūnai pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame TOK raginamas iš naujo persvarstyti sprendimą leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse kaip neutraliems varžybų dalyviams.

Tačiau, nepaisant viešo nepasitenkinimo rusų ir baltarusių dalyvavimu olimpinėse žaidynėse, TOK prezidentas Thomas Bachas ragino politikus atskirti sportą ir politiką.

Kovo pabaigoje TOK Vykdomasis komitetas nusprendė, kad tarptautinės federacijos tam tikromis sąlygomis gali leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti tarptautinėse varžybose.

TOK sprendimą dėl galimo Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse priims tik po vasaros, kai oficialiai pakvies pasaulio sportininkus į Prancūziją.