| Naujausi | Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | Specialiosios rubrikos | +Projektai |  etaplius TV |
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Lietuvos Aukščiausiajam Teismui padavė kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo didžiausią ir tragiškiausią dešimtmečio gaisrą Vilniuje sukėlusiam Artūrui Dailidei paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Prokuroras kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio dalį, kurioje A. Dailidei paskirta terminuota dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose ir šioje nuosprendžio dalyje prašo baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kad šis teismas apsvarstytų galimybę jam skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.
A. Dailidė yra pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2007 metų kovo 11-osios naktį Vilniuje, Žirmūnų gatvėje esančiame daugiabutyje tyčia sukėlė gaisrą ir taip sunkinančiomis aplinkybėmis nužudė šešis žmones, dėl šių jo tyčinių veiksmų dar dvidešimt du asmenys patyrė nudegimų ir kitų sužalojimų, buvo sunaikinta turto daugiau negu už 82 tūkst. eurų. Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinta daugiau kaip penkiasdešimt asmenų. Bausmė A. Dailidei skirta ir už 2014 metų gruodžio mėnesį tame pačiame daugiabutyje tyčia sukeltą dar vieną gaisrą, kurio metu padaryta žala viršijo 2 tūkst. eurų.
2017 m. spalio 19 d. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateikęs apeliacinį skundą, kuriuo prašė skirti A. D. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, ją atliekant kalėjime. Teismas iš dalies tenkino vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą ir sugriežtino bausmę A. D., skirdamas jam dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.
Kasaciniame skunde prokuroras akcentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas A. Dailidei bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes netinkamai pritaikė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas - pažeidė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
,,A. D. apeliacinės instancijos teismo paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė savo rūšimi nėra adekvati jo padaryto labai sunkaus nusikaltimo, susijusio su daugelio žmonių gyvybės atėmimu, pavojingumo laipsniui, o A. D. paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė neatitinka teisingumo principo, nes šio principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui - tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. (...) Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus. Apeliacinės instancijos teismas nuteistajam A. D. skirdamas dvidešimties metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, netinkamai pritaikė Baudžiamojo kodekso 41 ir 54 straipsnių nuostatas ir jam skyrė ne tos rūšies, aiškiai per švelnią bausmę. Tuo tarpu baudžiamajame įstatyme įtvirtinta bausmės paskirtis šioje byloje gali būti realizuota izoliuojant kaltininką nuo visuomenės iki gyvos galvos“, - rašoma prokuroro kasaciniame skunde.
Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu A. D. už šešių žmonių nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis buvo skyręs penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
ELTA
0 0 0 1 0 0 0
0 0
1 1
0 0 0 0 0 0 0 2 0
0 0 3 0 0 1 0 0 0 0 0 0 2 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
