Japonijoje stažavęsis lietuvis – apie (ne)griuvusius stereotipus ir dalykus, kurių „išmanūs“ japonai vis dar neišsižada

„Mane labiausiai sužavėjo japonų mentalitetas. Jie visada galvoja apie žmones aplinkui. Japonai laiko save labiau socialinės grupės, kurioje yra, dalimi, o ne tik atskirais individais“, – pasakoja robotikos specialistas Augustas Žaltauskas, kuriam nusišypsojo sėkmė metus padirbėti prestižinėje telekomunikacijų korporacijoje Tokijuje.

Kauno technologijos universitete (KTU) robotikos bakalauro studijas baigęs A. Žaltauskas buvo vienas iš 40-ies europiečių, kurie buvo atrinkti stažuotis moderniose Japonijos įmonėse. Iš viso konkurse „Vulcanus in Japan“ konkuravo daugiau nei 1000 pretendentų.

Ir pažengę, ir konservatyvūs

A.Žaltauskui Japonija ir darbas šios šalies prestižinėje bendrovėje paliko dvejopą įspūdį. Viena vertus, ji – modernių technologijų ir naujovių šalis, kita vertus – čia galioja per amžius susiklosčiusios elgesio normos ir taisyklės.

„Vienose srityse japonai yra tikrai labai pažengę – čia įsikūrusios modernios įmonės, miestuose supa išmani infrastruktūra. Pavyzdžiui, parduotuvėse stovi robotai, kurie verčia iš japonų į anglų kalbą. Tačiau kitose sferose, atrodo, kad nenorima greitai keistis. Nustebino, kad, pavyzdžiui, dokumentai čia vis dar siunčiami faksu. Taip pat labai populiaru atsiskaitinėti grynaisiais pinigais“, – teigia vaikinas, negalintis nei paneigti, nei patvirtinti įsitikinimo, esą Japonija – naujų technologijų manijos apsėsta valstybė.

Augustas sako, kad iki išvykdamas domėjosi Japonija ir rinko apie ją informaciją. Nuvykęs vaikinas įsitikino pats, kad japonai – itin punktualūs, griežtai laikosi taisyklių ir preciziškai atlieka savo darbą. Išankstinė nuomonė apie šiuos jų bruožus pasitvirtino su kaupu.

„Japonijoje, lyginant su Europa, taisyklių ir tvarkos yra gerokai daugiau. Tačiau nebuvo didelių problemų įprasti ir jų laikytis. O visa kita nuo Europos tikrai nesiskyrė taip stipriai, kaip galvojau prieš išvykdamas“, – teigia robotikos specialistas.

Augustas patyrė, kad japonai brangina savo darbą. Daugeliui jų priimta dirbti ilgiau nei reikalauja oficialios darbo valandos. Tiesa, jam pačiam neteko dirbti viršvalandžių.

Dirbdamas vaikinas turėjo progą geriau susipažinti su darbuotojais ir stažuotojais iš įvairių šalių. Tarp jų sutiko ir vieną tautietį. Nors Augustui patys vietiniai ir kiti stažuotojai iš užsienio pasakojo, jog darbo aplinkoje galioja griežti hierarchiniai santykiai, vaikinas sako asmeniškai pats to nepatyręs.

„Su savo vadovu gerai ir draugiškai sutarėme. Įmonėje kalbėdavau angliškai. Žinoma, kalbos barjeras jautėsi, bet tikrai nebuvo toks didelis, kad trukdytų bendravimui. Tiesa, visai kitaip buvo už įmonės ribų, kur net ir centre angliškai tikrai nedaugelis suprasdavo“, – pasakoja jis.

Augustui susidarė įspūdis, kad kolegos japonai darbo aplinkoje – itin paslaugūs ir mandagūs. „Jei tik ko paklausi – visada stengsis padėti“. Jie daug dėmesio skiria kolektyviniams sambūriams. „Pavyzdžiui, jeigu kuris darbuotojas susiruošdavo eiti pietauti, jis būtinai apeidavo visus kolegas ir pakviesdavo eiti kartu. O jau tuomet visa grupė eidavo valgyti, visi sėsdavosi prie vieno stalo“, – pasakoja Augustas.

Vaikinas pastebėjęs, kad pavyzdingas elgesys galioja ne tik darbo aplinkoje. Net ir kasdieniame gyvenime japonai laikosi tvarkos ir taisyklių. „Pavyzdžiui, lipdami į autobusą ar traukinį, jie sustoja į tvarkingas eiles. Viešajame transporte žmonės stengiasi būti tylūs, kad netrukdytų kitiems snausti“.

Jį maloniai nustebino miesto švara. Nors Tokijas – milijoninis megapolis, viešosiose vietose nepamatysi šiukšlių. „Žmonės nešiukšlina, nors apsidairęs stotyse nerasi šiukšliadėžių“, – priduria jis.

Augusto manymu, reikia suprasti, kad pagarbiam vietinių elgesiui yra priežasčių. Jam sunku įsivaizduoti, kad Japonijoje būtų gyvenama ar dirbama chaotiškai. „Kitaip būtų neįmanoma suvaldyti milžiniškų žmonių srautų“, – spėja vaikinas, kurio manymu, viską lemia japonų vidinė kultūra.

„Manau, kad ir mes galėtume pasimokyti iš jų, kaip dažniau pagalvoti apie aplinkinius. Jie geba būti bendruomenės dalimi ir elgtis taip, kad visiems būtų geriau“, – pastebi jis.

Vis dėlto, pabrėžtinas mandagumas ir etiketas turi ir ne tokią pozityvią pusę. Augustui kartais vietiniai pasirodydavo itin uždari, vengiantys reikšti emocijas. „Negalėčiau pasakyti, kad žmonės būtų labai atviri. Susidaro įspūdis, kad japonai labiau vertina kuklumą ir dažnai susilaiko nuo bet kokios konfrontacijos“.

Stažuotė – itin sklandi

A.Žaltauskas buvo aštuntasis KTU studentas, kuriam nuo 2004 m. pavyko stažuotis Japonijoje. Vaikinas laimėjo metų trukmės stažuotę, kurios 8 mėnesiai buvo skirti darbui, o 4 mėnesiai – japonų kalbos kursams ir kultūros pažinimui.

„Vulcanus in Japan“ – pramonei skirta stažuočių programa Europos Sąjungos studentams – veikia jau 20-tus metus. Jos pagrindinis tikslas yra skatinti bendradarbiavimą tarp Europos ir Japonijos pramonės įmonių.

Augustas džiaugiasi itin kokybišku stažuotės organizavimu. „Viskas buvo suplanuota ir sutvarkyta dar iki man pasirodant darbo vietoje. Likus porai mėnesių iki man pradedant dirbti, jau susitikau su būsimu vadovu. Kartu aptarėme stažuotės tikslus, jis supažindino su darbo aplinka, kartu aptarėme ir nusprendėme, ką dar reikėtų pasimokyti prieš man startuojant“, – planingą įmonės veiklą ir suinteresuotumą stažuotojais teigiamai vertina A. Žaltauskas.

Jis džiaugiasi, kad prasidėjus darbui, viskas ėjosi sklandžiai. „Greitai pripratau prie aplinkos. Mano tiesioginis vadovas išsamiai paaiškindavo uždavinius ir visada padėdavo, jei ko tik reikėdavo. Todėl darbu likau tikrai labai patenkintas“, – sako jis.

Stažuodamasis vienoje didžiausių tarptautinių telekomunikacijų įmonių A. Žaltauskas atliko tiriamojo pobūdžio užduotis. „Darbe vystėm naujus algoritmus, skirtus objektų iš video medžiagos aptikimui. Pati įmonė sužavėjo savo dydžiu, turima įranga bei darbo pobūdžiu“, – vardija Augustas, kuriam labiausiai patiko, kad kompanijoje daug dėmesio ir išteklių skiriama inovacijoms.

Augustas įsitikinęs, kad didžiausias stažuotės Japonijoje pasiekimas – pagilintos srities žinios ir profesiniai įgūdžiai. „Visada vertinsiu ten įgytą darbo patirtį“, – sako KTU Elektros ir Elektronikos fakulteto absolventas, kuriam per stažuotę pavyko pramokti japonų kalbos.

„Gyvenant ten mano japonų kalbos žinios gerokai patobulėjo, tačiau turbūt vargiai užtektų rimtam pokalbiui palaikyti,“ – juokauja vaikinas. Vis dėlto, kalbos jis pramoko užtektinai, kad galėtų susikalbėti parduotuvėse, orientuotis šalyje bei toliau savarankiškai mokytis, jeigu norėtųsi ateityje.

Nors Tokijas rikuojasi tarp pasaulyje brangiausių miestų, Augustui pasisekė išvengti finansinių rūpesčių. Kadangi atrinktiems studentams buvo skiriama 1 900 000 Japonijos jenų (15 289 eurai) stipendija ir suteikta nemokama gyvenamoji vieta, pinigų pragyvenimo išlaidoms pakako.

„Lietuviams Japonija atrodo brangi šalis, tačiau galiu pasakyti, kad Tokijuje yra tikrai pigiau gyventi nei, pavyzdžiui, Londone“, – pastebi Augustas, kuriam stažuotės stipendijos užteko ir kuklioms kelionėms.

Tiesa, tam tikrų problemų gyvenant Japonijoje būta. Didžiausias iššūkis jaunam robotikos profesionalui pasirodė… mityba. Būdavo dienų, kai vaikinas itin pasiilgdavo lietuviškos ar bent jau europietiškos virtuvės.

„Asmeniškai man turbūt sunkiausia buvo priprasti prie maisto. Ypač nelengva buvo adaptuotis prie suvartojamo ryžių kiekio. Jie spėjo ir pabosti, ir įgrįsti. Tačiau galiausiai juos pamilau“, – juokiasi Augustas.

Besidairantiems į Tekančios saulės šalį ir planuojantiems karjerą joje, Augustas skatina kuo greičiau pradėti mokytis japonų kalbą, nes be jos verstis – gana sudėtinga.