PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2023 m. Gegužės 18 d. 12:29

Jam siūlomą pradėti apkaltos procesą P. Gražulis vadina politiniu susidorojimu

Lietuva

BNS/Fotobanko nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: BNS


267625

Parlamentaras Petras Gražulis politiniu valdančiosios daugumos susidorojimu pavadino prieš jį inicijuojamą apkaltos procesą.

Mišrios Seimo narių grupės narys vylėsi, kad Konstitucinis Teismas (KT) blaiviau pažiūrės į situaciją.

„Tai politinis sprendimas ir politinis susidorojimas“, – ketvirtadienį Seime svarstant apkaltos komisijos išvadą, kad yra pagrindas pradėti apkaltą P. Gražuliui, sakė pats parlamentaras.

„Bet dar nedėkime taško šitoje byloje, yra Konstitucinis Teismas. Nesvarbu, kad ten yra Stasys Šedbaras (buvęs Seimo konservatorių frakcijos narys – BNS), vis tiek, manau, pažiūrės blaiviau į šitą klausimą. Labai įdomu jų sprendimas“, – tvirtino P. Gražulis.

Atlikusi tyrimą specialioji komisija praėjusią savaitę konstatavo, kad P. Gražulis sąmoningai balsavo už parlamentarą Liną Jonauską, dėl to galėjo būti sulaužyta Seimo nario priesaika ir šiurkščiai pažeista Konstitucija, tad yra pagrindas pradėti jam apkaltos procedūrą.

Politikas sakė, kad apkaltos procedūra jam norima pridengti korupcinius skandalus, susijusius su dabartine valdančiąja dauguma.

„Kodėl iš tokios dulkės pučiamas didžiulis debesys? O tam, kad užgožtų korupcines politines įvairiausias bylas“, – tvirtino P. Gražulis.

Vardydamas valdančiųjų nuodėmes jis minėjo su NATO viršūnių susitikimo organizavimu susijusius pirkimus, Lietuvos vidaus vandenų vadovo veiklą, savivaldybių tarybų narių išmokų naudojimą.

„Paimkite, švietimo ministrę Jurgitą Šiugždinienę, 14 tūkst. eurų neaišku, kaip panaudota, nepateikti čekiai – viskas gerai, premjerė gula krūtine. Aš būčiau pasodintas“, – teigė P. Gražulis.

„Savi gali daryti, ką nori, bet Gražulis net nepaspaudęs mygtuko yra kaltas“, – kalbėjo jis.

Parlamentaras save vadino rakštimi valdantiesiems ir prisiminė savo antisovietinę veiklą.

„Žinoma, kad aš esu rakštis valdančiajai daugumai, niekada neinu su sistema, sovietmečiu irgi nėjau su sistema, kovojau už nepriklausomą Lietuvą. Tai ta komunistinė sistema mane pasodino į lagerį. Esu čia vienintelis politinis kalinys tarp visų Seimo narių. O jūs, jeigu panagrinėtume šaknis, buvote ar komjaunuoliai, ar pionieriai, ar komunistai, (...) Aš faktiškai kovojau prieš jus“, – sakė jis.

Apkaltos komisija, remdamasi faktinių aplinkybių visuma, konstatavo, kad P. Gražulis 2022 metų rugsėjo 15 dieną per vakarinį posėdį dėl Seimo nutarimo priėmimo balsavo ne tik už save, bet ir už greta jo sėdintį socialdemokratą L. Jonauską.

Antradienį pristatydamas komisijos išvadą jos pirmininkas konservatorius Linas Slušnys teigė, kad P. Gražulis tai darė sąmoningai, žinodamas, jog pažeidžia Seimo statutą, kuris draudžia parlamentarams balsuoti už kolegas.

Komisija savo išvadą grindžia teismo ekspertų išvada, jog nefiksuota, kad L. Jonauskas pats balsavo, tuo metu P. Gražulis „kaire ranka atliko nenustatytą veiksmą ties savo darbo vietos elektroninio balsavimo bloko panele ir ištiesęs dešinę ranką atliko nenustatytus veiksmus ties Seimo nario L. Jonausko darbo vietos elektroninio balsavimo bloko panele“.

„Seimo nario P. Gražulio veiksmai – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Konstitucijai ir tokiais veiksmais Seimo narys P. Gražulis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką“, – teigiama komisijos dokumente.

Tuo metu apkaltos komisijoje dirbę opozicijos atstovai nepalaikė tokios išvados ir pateikė atskirąją nuomonę. Pasak jų, kai kurie apkaltos komisijos nariai buvo šališki, turėjo išankstinę nuomonę, P. Gražuliui nesudaryta galimybė tinkamai apsiginti, be to, nepavyko tiksliai nustatyti įvykio aplinkybių, nenustatyta jo poelgio sistemingumo, pakartotinių veiksmų.

Ketvirtadienį parlamentarai po svarstymo pritarė nutarimo projektui, kad pritaria komisijos išvadai. Už tai buvo 69 Seimo nariai, prieš – 26, 19 parlamentarų susilaikė. Dar vieną kartą parlamentas turės balsuoti dėl galutinio pritarimo išvadai.

Pritarus komisijos išvadai ir nusprendus, kad esama pagrindo apkaltai, Seimas kitu nutarimu turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šis konstatuotų, ar parlamentaras pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ar ne.

Jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, buvo surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.

P. Gražuliui apkalta gresia ir dėl to, kad jis yra nuteistas už piktnaudžiavimą, nes 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.

Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį paskelbė, kad politikas piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Jam skirta daugiau nei 15 tūkst. eurų bauda ir kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuota per 3,3 tūkst. eurų.

Balandžio 18 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią bylą nagrinėti perdavė išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.