J. Survila: vienintelė Prezidentūra nebuvo tvirtai nusprendusi dėl sankcijų baltarusiškoms trąšoms

Užsienio reikalų viceministras Jonas Survila sako, kad Prezidentūra buvo vienintelė Lietuvos institucija, 2021 metais abejojusi sankcijų baltarusiškoms trąšoms tikslingumu.

„Vienintelė institucija, kuri abejojo baltarusiškų sankcijų trąšoms įvedimo tikslingumu, buvo prezidento patarėjų asmenyje Prezidentūra“, – pirmadienį Seimo laikinajai tyrimo komisijai liudijo J. Survila.

Seimo komisija aiškinasi Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus informaciją dėl departamento vadovo veiksmų tikrinant tuomet į prezidentus kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką, taip pat – kokią įtaką G. Nausėdai arba jo rinkimų štabui, patarėjams darė Baltarusijos trąšų verslu besiverčiantys asmenys

J. Survila teigė, kad Baltarusijos režimui 2021 metų gegužę perėmus ir Minske nutupdžius iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą, Lietuva ėmėsi telkti koaliciją, kad Baltarusijai būtų įvestos sankcijos, ir Prezidentūra pasisakė prieš sankcijas konkrečiai trąšų sektoriui.

„2021 metų birželio viduryje matyti, kad buvo institucijų, kurios konkrečiai trąšų sektoriui tų sankcijų nenorėjo įvesti, bandė daryti poveikį ir teikti tokius siūlymus Lietuvos diplomatams ir pareigūnams“, – teigė J. Survila.

Jis taip pat citavo ištraukas iš prezidento patarėjų susirašinėjimo su Užsienio reikalų ministerijos diplomatais, kuriuos dar 2021 metais buvo paskelbęs naujienų portalas „Delfi“.

„Labai bloga situacija su Astravo sankcijom, nes su procedūrom pavėluota, paramai teikti ceitnotas. Užtat su trąšomis gausim pirmiausia nuostolius savo verslui, o rusai perims baltarusių įmonę. Pamėginkime apginti LT interesus!“, – viename iš 2021 metų birželio mėnesiu datuojamų laiškų cituojama prezidento Užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė.

„Nesiekiame visų sankcijų sektorinių užblokuoti, tik norime trąšas out, AAE (Astravo atominę elektrinę – BNS) in“, –  kitą prezidento patarėją Skirmantę Straigienę citavo J. Survila.

Prezidentūra komentuodama situaciją tuomet teigė, jog vidinio darbinio susirašinėjimo nuotrupos neatspindi galutinės bendros, su Vyriausybe suderintos pozicijos.

Šis susirašinėjimas vyko Europos Sąjungai (ES) sprendžiant dėl draudimų importuoti naftos produktus ir kalio trąšas iš Baltarusijos.

Svarstys, ar kviesti G. Nausėdą, I. Šimonytę

Seimo komisijos pirmininkas Vytautas Bakas po posėdžio žurnalistams sakė, kad toliau aiškinantis sankcijų trąšoms klausimą, taip pat ir kitus, liudyti komisijai gali būti kviečiamas ir prezidentas G. Nausėda.

„Šiandien nuskambėjęs teiginys viceministro, kad baltarusiškų trąšų sankcijų įvedimo klausimas buvo svarstomas Valstybės gynimo taryboje (VGT), komisija stengsis tai išsiaiškinti. Jei mes negausime protokolų, mes kviesimės VGT narius, tarp kurių yra ir ponas Nausėda, ir ponia Šimonytė“, – sakė v. Bakas.

Anot jo, komisija siekia visus norimus apklausti asmenis kviesti gyvai, ir raštu klausimai būtų užduodami tik atsisakius atvykti.

„Komisija orientuojasi į tai, kad kiekvieną asmenį apklausti žodžiu – tai ir komisijos, ir visuomenės interesas, galima užduoti patikslinančius klausimus, išvengti ilgo susirašinėjimo. Tai aš manyčiau, jei jau būti visiškai teisingiems, visiems turi būti vienodos sąlygos ir postai neturėtų būti indulgencija išvengti tiesioginių apklausų. Jei tiesioginė apklausa neįvyks, žmonės atsisako dalyvauti, be abejo, tuomet užduosime raštu“, – kalbėjo V. Bakas.

Prezidentas G. Nausėda yra sakęs, kad į komisijos klausimus pasiruošęs atsakyti raštu.

V. Bakas taip pat tvirtino, kad komisija gali baigti darbą iki nustatytos datos, kovo 10 dienos, tačiau dalis kviečiamų liudyti asmenų vengia apklausų ir dėl to gali tekti prašyti darbą pratęsti.

„Jeigu buvę prezidento komandos nariai, kalbu apie buvusią kanclerę Algę Budrytę, kur vaidino didelį vaidmenį šioje istorijoje, ateis, kiti prezidento komandos atstovai, mes galėsime iš esmės užbaigti šį tyrimą. Problema ta, kad aš matau didelį vengimą, išsisukinėjimą. Tikėtina, kad mes galime tęsti komisijos veiklą ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl kai kurių asmenų nenoro ir vengimo pateikti komisijai svarbią informaciją“, – tvirtino komisijos pirmininkas.