Daugiau nei 20 NATO sąjungininkių šiemet įgyvendins tikslą skirti gynybai 2 proc. BVP

Daugiau nei 20 iš 32 NATO narių šiais metais gynybai išleis 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pirmadienį Vašingtone paskelbė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Nauji NATO duomenys rodo, kad Aljanso gynybos išlaidų tikslą turėtų pasiekti 23 sąjungininkės. Vien sąjungininkės Europoje ir Kanada net 17,9 proc. turėtų padidinti išlaidas gynybai.

„Tai naudinga ir Europai, ir Amerikai“, – Vašingtone sakė J. Stoltenbergas, gyręs išlaidų didinimą ir pabrėžęs, kad „didelė dalis šių papildomų pinigų išleidžiama čia, Jungtinėse Valstijose“. „Per pastaruosius dvejus metus daugiau nei du trečdaliai Europos įsigijimų gynybos srityje buvo atlikti su JAV įmonėmis. Sutartys su JAV gynybos įmonėmis siekia daugiau nei 140 mlrd. JAV dolerių“, – sakė jis.

Nuo 2006 m. NATO narės įsipareigojo skirti gynybai bent 2 proc. savo BVP, tačiau tik kelios jų pasiekė šį tikslą. Tai nuvylė JAV, didžiausią Aljanso narę ir dominuojančią karinę galią. Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, NATO susitarė, kad 2 proc. BVP būtų minimalios išlaidos gynybai. Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas ypač piktinosi sąjungininkėmis, nesilaikančiomis šio įsipareigojimo. D. Trumpas siekia grįžti į Baltuosius rūmus po lapkritį vyksiančių rinkimų ir anksčiau per kampaniją sakė, kad nesuteiks JAV paramos nepakankamai gynybai skiriančioms NATO sąjungininkėms, jei Rusija jas užpultų.

Pagal išlaidas gynybai pirmaujančios šalys yra Lenkija, skirianti gynybai 4,12 proc. BVP, ir Estija, skirianti 3,43 proc. ir lenkianti JAV, kurių išlaidos gynybai sudaro 3,38 proc. BVP.

Ispanija, Slovėnija ir Liuksemburgas šiuo metu gynybai išleidžia mažiau nei 1,3 proc. BVP. Nuo NATO tikslo gerokai atsilieka Belgija (1,3 proc.), Kanada (1,37 proc.), Italija (1,49 proc.) ir Portugalija (1,55 proc.). Pasiekti tikslą pirmą kartą šiemet įsipareigojo Vokietija, ketinanti skirti gynybai 2,12 proc. BVP.

Prognozuojama, kad šiais metais JAV gynybai išleis maždaug 968 mlrd. dolerių, o tai daugiau nei dvigubai viršija visų kitų narių išlaidas gynybai kartu sudėjus.

NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas atvyko į Vašingtoną susitikti su JAV prezidentu Joe Bidenu ir aptarti svarbų NATO vadovų susitikimą, liepos mėnesį vyksiantį Vašingtone. Per jį Aljanso lyderiai sieks patvirtinti planą, pagal kurį NATO pirmą kartą imtųsi koordinuoti karinę pagalbą Ukrainai, oficiali misija pavadinta NATO saugumo pagalba ir mokymai Ukrainai (NSATU). Iki šiol atskirų NATO šalių paramą Ukrainai koordinuoja neformali JAV vadovaujama Ukrainos gynybos kontaktinė grupė.