J. Šiugždinienė: ukrainiečių vaikų rugsėjo pirmąją laukiame mokyklose

Kaip ir iki šiol, naujai atvykusiems vaikams turės būti numatytas adaptacinis periodas, kai vaikas gauna reikiamą emocinę pagalbą, susipažįsta su mokykla, bendraamžiais, pripranta prie naujos aplinkos. Tada jis gali būti mokomas arba tik lietuvių kalbos, arba iš karto nukreipiamas į bendraamžių klasę mokytis kartu visų dalykų ir intensyviau - lietuvių kalbos. Išlieka ir galimybė mokytis nuotoliniu būdu Ukrainos mokyklose.

Kaip pabrėžia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, ugdymo būdai priklauso ir nuo šeimos apsisprendimo, kiek laiko jos planuoja pasilikti Lietuvoje.

„Norime kuo geriau atsižvelgti į šeimų poreikius ir pasiūlyti tinkamiausias mokymosi galimybes. Daliai nuo karo pabėgusių vaikų šie mokslo metai jau bus antrieji Lietuvoje, jie jau apsipratę mūsų mokyklose. Kaip matome iš patirčių, mūsų švietimo įstaigos ir savivaldybės padarė viską, kad vaikams būtų suteikta pagalba, jie pasijustų saugiai ir galėtų mokytis. O pirmą kartą peržengsiantiems mokyklos Lietuvoje slenkstį pirmiausiai bus pasiūlyta emocinė, psichologinė parama“, - sako J. Šiugždinienė.

Kiekvienam iš Ukrainos atvykusiam mokiniui sudaromas individualus ugdymo planas, kuris yra pritaikytas mokinio galioms ir poreikiams.

Vaikai, planuojantys pasilikti Lietuvoje iki vienų metų ar trumpiau, galės mokytis nuotoliniu būdu pagal Ukrainos bendrąsias ugdymo programas ukrainiečių kalba. Tokiu atveju mokinys vis tiek bus registruojamas pasirinktoje Lietuvos mokykloje, o nuotoliniu būdu mokysis Ukrainos švietimo ministerijos pripažintose nuotolinį ugdymą teikiančiose mokyklose.

„Kartu su Ukrainos švietimo ministerija stengiamės sudaryti sąlygas vaikams mokytis kokybiškai ir nuotoliniu būdu. Tai užtikrina Ukrainoje pripažintos mokyklos, o mes savo ruožtu rūpinamės, kad vaikai galėtų bendrauti su bendraamžiais, lankyti būrelius, sportuoti. Nors vaikas mokysis nuotoliniu būdu Ukrainos mokykloje, Lietuvoje jam bus teikiama švietimo pagalba, mokykla palaikys ryšį su vaiku, šeima ir švietimo įstaiga, kurioje vaikas mokysis nuotoliniu būdu. Kitaip tariant, vaiko nepamesime iš akių, juos bus rūpinamasi“, - pabrėžia ministrė. 

Nuotolinis mokymas nebus rekomenduojamas 1-6 klasių mokiniams. Ikimokyklinukai ir priešmokyklinukai mokysis tik įprastu būdu.

Lietuvių kalba išlieka privaloma visiems mokiniams, atvykusiems iš Ukrainos ir registruotiems Lietuvos mokyklose – taip pat ir tiems, kurie mokysis nuotoliu Ukrainos mokykloje. Jei nepakanka numatytų pamokų lietuvių kalbai išmokti, gali būti skiriamos papildomos valandos, konsultacijos. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad skiriant papildomas pamokas lietuvių kalbai mokytis, būtina atsižvelgti į mokinio mokymosi galias.

Esant galimybei, Lietuvos mokyklose bus sudaromos sąlygos mokytis ukrainiečių kalbos. Ukrainiečių kalbos bus galima mokytis kaip pasirenkamojo dalyko arba antrosios užsienio kalbos.

Šeimos ir toliau gali laisvai rinktis mokyklą, kurią vaikas lankys – mokyklą lietuvių mokomąja kalba ar tautinių mažumų kalbomis. Lietuvoje gali veikti ir mokyklos ukrainiečių mokomąja kalba, kuriose mokoma pagal Ukrainos bendrojo ugdymo programas. Pastarosioms mokykloms veikti reikalingas švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinimas.

Mokslo metų pabaigoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atliko patikrinimą 33 bendrojo ugdymo mokyklose, kuriose mokėsi daugiausiai iš Ukrainos atvykusių vaikų. Visose mokyklose ukrainiečių mokiniams buvo teikiama švietimo pagalba, sudarytos galimybės lankyti neformaliojo švietimo užsiėmimus ir mokykloje, ir už jos ribų.

Visose patikrinime dalyvavusiose mokyklose, išskyrus vieną, numatytas mokinių adaptacinis laikotarpis. Beveik visose mokyklose ukrainiečiai mokėsi bendrose klasėse su bendraamžiais, vienoje mokykloje – išlyginamoje klasėje, kur intensyviausiu būdu mokoma lietuvių kalbos, ir tik atskirų dalykų – bendroje klasėje.

2022 m. birželio mėnesio duomenimis, Lietuvoje apsistojo daugiau kaip 22 tūkst. vaikų iš Ukrainos, iš jų daugiau kaip 10 tūkst. lankė Lietuvos ugdymo įstaigas.