J. Polovinsko-Budrio grafinas – jau muziejuje

Mažosios Lietuvos istorijos muziejui perduotas lietuvių kultūros draugijos „Aukuras“ sukilimo Klaipėdos krašte kariniam vadovui Jonui Budriui dovanotas grafinas. Šią istorinę relikviją Klaipėdos krašto 100-mečio sukakties minėjimo metu klaipėdiečiams įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Prezidento dovaną muziejui perdavęs Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas sako, jog šis istorinis eksponatas labai gražiai dera su visu šimtmečio minėjimo naratyvu ir papildys Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus lobynus, tuo pat metu papildydamas ir Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos istoriją.

„Šis unikalus eksponatas, kurį Prezidentas gebėjo surasti, perimti savo globon ir dovanojo  miestui, tai gražus pilietiškumo, klaipėdietiško patriotiškumo pavyzdys, kuris, tikiuosi, bus užkrečiamas. Tai bus eksponatas, kuris tikrai trauks dėmesį. Istorija atveria dar nežinomus, nematytus savo puslapius ir padeda dar geriau pažinti mūsų gimtojo krašto ir miesto istoriją. Tikimės, kad ir Jono Polovinsko-Budrio, kuris yra viena ryškiausių istorijos asmenybių, palaikai grįš į Klaipėdą. Šie metai yra planuojami tokiam veiksmui ir tikiuosi, kad iki metų pabaigos šią jo paties valią pavyks įgyvendinti“, – sako Klaipėdos meras.

Jonui Budriui dovanotas grafinas artimiausiu metu bus eksponuojamas Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2), kur veikia Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus parengta paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“. Pasak muziejaus direktoriaus Jono Genio, ši dovana jau yra integrali šios ekspozicijos dalis. Naujas eksponatas kartu su paroda taip pat keliaus į Vilnių, tikėtina, ir į Kauną.

Sausio 15 d.  Klaipėdos krašto 100-mečio sukakčiai skirto iškilmingo renginio metu miestui įteikdamas Jonui Budriui dovanotą grafiną, Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad sukilimo vadovas vertas ypatingos pagarbos ir atminimo.

„Šiandien pažymime įžvalgumą, drąsą ir ryžtą Lietuvos valstybės kūrėjų, kurie prieš 100 metų drąsiai žengė pirmyn siekdami Didžiosios ir Mažosios Lietuvos vienovės. Vienas jų – sukilimo Klaipėdos krašte karinis vadovas, pirmasis Klaipėdos krašto gubernatorius, Lietuvos diplomatas Jonas Polovinskas-Budrys yra vertas ypatingos pagarbos ir atminimo. Tegul prie šio Lietuvos karžygio ir Klaipėdos krašto patrioto atminimo puoselėjimo Klaipėdoje prisideda ir ši unikali relikvija – lietuvių kultūros draugijos „Aukuras“ 1928 metais Jonui Budriui padovanotas grafinas“, – sakė šalies Prezidentas.

Ant grafino kakliuko užmautės išraižytas įrašas: viršutinėje eilutėje pavaizduota Klaipėdos draugijos „Aukuras“ emblema su užrašu „Aukuras“, po ja užrašai – „Gerb. Jonui Budriui / Kultūros draugija / 1928.10.11 Klaipėda.“.

Jonas Budrys buvo formalaus Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo Žvalgybos skyriaus Kontržvalgų dalies viršininko ir Ypatingos paskirties rinktinės bei sukilimo Klaipėdos krašte karinio vado Jono Polovinsko (1889-1964 m.) slapyvardis. 1923 m. sausio 15 d. jo vadovaujami savanoriai ir perrengti Lietuvos kariuomenės kariškai užėmė Klaipėdos kraštą. Klaipėdos krašto integravimo į Lietuvos Respubliką periodu ėjo svarbiausias praktinio vadovo pareigas: 1923 m. sausio 17-balandžio 7 d. buvo Lietuvos vyriausybės aukštojo įgaliotinio Klaipėdos kraštui pavaduotoju, o nuo 1923 m. balandžio 7 d.  paskirtas aukštuoju įgaliotiniu Klaipėdos kraštui, 1924 spalio 21 d. - 1925 m. lapkričio 8 d. buvo pirmasis Klaipėdos krašto gubernatorius. Gubernatūra rėmė prolietuviškas organizacijas, dauguma kultūros draugijos „Aukuras“ narių Joną Budrį pažinojo asmeniškai. Kokios buvo tikslios grafino dovanojimo aplinkybės – šiuo metu tiksliai nežinoma.  Jonas Budrys 1964 m. palaidotas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagoje. Nuo 1936 m. lapkričio Jungtinėse Amerikos Valstijose jis dirbo Lietuvos generaliniu konsulu.

Lietuviška kultūros draugija „Aukuras“ buvo įsteigta Klaipėdoje 1922 m. sausio 25 d., pirmininkas J. Stikliorius.  Aukuriečiai rėmė Vyriausią Mažosios Lietuvos Gelbėjimo komitetą ir Lietuvos veikimą 1923 m. sausio įvykiuose. 1923-1939 m. narių skaičius Klaipėdos krašte išaugo nuo 22 iki 100. Draugija populiarino ir skatino lietuvių kultūros sklaidą, buvo aktyvi muzikinio miesto gyvenimo dalyvė, prisidėjo steigiant Klaipėdos konservatoriją, išlaikant privačią muzikos mokyklą, įkuriant mišrų chorą „Vaidilutė“, vyrų chorą „Vaidilutė-Aukuras“.