J. Olekas: BK pataisos iš pirmadienio darbotvarkės buvo išbrauktos pamačius žmonių reakcijas

Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Juozas Olekas teigia, kad Baudžiamojo kodekso (BK) įstatymo pataisas, palankias „čekiukų“  byloje įsivėlusiems politikams, iš pirmadienio parlamento darbotvarkės nuspręsta išbraukti įvertinus žmonių reakcijas. Politikas pabrėžė, kad Seimui su šiomis įstatymo pataisomis nėra būtinybės skubėti.

„Matydami šio klausimo jautrumą ir žmonių reakciją dar kartą parodėme, kad čia nėra mums jokio būtinumo skubėti, todėl tas klausimas iš darbotvarkės buvo išimtas“, – trečiadienį „Žinių radijuje“ tvirtino J. Olekas.

Nors pasiūlytos pataisos sukėlė daug aistrų viešoje erdvėje, politikas įsitikinęs, kad ši teisinė iniciatyva yra „teisinga ir objektyvi“.

„Manau, kad tai tikrai yra teisinga, objektyvu ir galėsime visi įsivertinti. Daugelis ar dalis, kurie kritiškai žiūri į šitą sprendimą, taip pat supranta, kad reikia tam tikro atitikimo ar diferencijavimo dėl bausmių, atlikus tam tikras veikas“, – sakė jis.

„Bet tikrai nereikia skubėti, nereikia kokių tai daryti papildomų žingsnių, kurie sukeltų papildomas abejones“, – pridūrė parlamentaras.

Nežino atvejų, kad socialdemokratų merai būtų darę spaudimą vadovybei

Visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių, tarp kurių buvo ir socialdemokratų partijai priklausančių merų. Vis tik, J. Olekas teigė nežinantis atvejų, kad „čekiukų“ byloje figūruojantys socialdemokratų merai būtų darę spaudimą partijos vadovybei priimti tokias pataisas.

„Aš tokių atvejų nežinau. Tikrai nežinau. Man atrodo, kad čia buvo labai aiškiai bendras nusiteikimas. Kad būtų spaudimas iš vieno ar kito asmens, iš mūsų kolegų, sakyčiau, kad nebuvo. Bent man nėra žinoma“, – tvirtino jis.

J. Olekas pabrėžė ir tai, kad minimas įstatymas nėra bandymas apsaugoti kurį nors konkretų partijos narį nuo atsakomybės dėl padarytų finansinių nusižengimų.

„Įstatymas, kuris dabar svarstomas, nėra nukreiptas į kažkokį tai konkretų mūsų nario apsaugojimą. Tai yra bendras supratimas, kad bausmė turi atitikti bendrą nusižengimo lygį“, – akcentavo socialdemokratas.

ELTA primena, kad socialdemokratės Jūratės Zailskienės inicijuotos BK pataisos numato, jog bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų grėstų tokiu atveju, kai valstybės tarnautojas, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, padarė didelę turtinę žalą. Už padarytą labai didelę turtinę žalą siūloma bausti bauda arba laisvės atėmimu iki 7 metų.

Siūloma nustatyti, kad padaryta turtinė žala būtų laikoma didele, kai jos dydis viršija 400 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžius (šiuo metu 20 tūkst. eurų), bet neviršija 900 MGL (45 tūkst. eurų). Labai didele turtine žala būtų laikoma virš 900 MGL padaryta žala.

Tačiau BK neliktų neturtinės žalos, padarytos piktnaudžiaujant, sąvokų – tokius siūlymus kritikuoja ne tik Seimo opozicija, bet ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Generalinės prokuratūros atstovai.

Tiesa, Seimo Teisės departamentas praėjusią savaitę įvertino patobulintą BK pataisų versiją ir įžvelgė prieštaravimą Konstitucijai.

BK pataisos įžiebė aistras parlamente ne tik dėl konkrečių siūlymų – piktinamasi ir galimai pažeidžiamomis procedūromis. Seimo Etikos ir procedūrų komisija pradėjo du tyrimus, susijusius su BK pakeitimų svarstymų.

Vienas jų – dėl projekto procedūrų Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK), kai grupė parlamentarų prašė atlikti teisinio poveikio vertinimą.

Antrąjį tyrimą etikos sargai inicijavo pirmadienį – bus vertinama, ar projektui įveikus svarstymo stadiją Seime ir tik vėliau socialdemokratui Karoliui Podolskiui paprašius svarstyti pakeitimus skubos tvarka, nebuvo pažeistos procedūros.

Pirmadienį diskusijas ir ginčus kėlęs įstatymo projektas buvo išbrauktas iš Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės – parlamentarai veikiausiai prie iniciatyvos grįš rudens sesijos metu.