J. Džiugelio agitaciniai naujienlaiškiai atsirado VRK akiratyje: politikas tikina nepažeidęs duomenų apsaugos taisyklių

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sulaukė trejeto pranešimų dėl konservatoriaus Justo Džiugelio politinės agitacijos – į Seimą kandidatuojantis politikas rinkėjams platina politinę reklamą elektroniniais laiškais. Kylant klausimų dėl asmens duomenų apsaugos, J. Džiugelis neabejoja, kad jokių tvarkų nepažeidė.

Prieš kurį laiką įvairių viešųjų įstaigų, organizacijų atstovų elektroninius paštus pasiekė J. Džiugelio pranešimas – naujienlaiškis su politine agitacija. Pats konservatorių kandidatas tikina – toks reklamos būdas pasirinktas dėl ekologiškumo, o adresatų elektroninių paštų adresai surinkti tik iš viešai prieinamų šaltinių.

„Šis būdas pasirinktas būtent dėl ekologinių motyvų. Aš nesugeneruoju nė vienos šiukšlės siųsdamas naujienlaiškius. Jūs nerasite gatvėse, pašto dėžutėse mano plakatų, lankstinukų. Galiausiai, nerasite mano veido nė viename konteineryje, kaip dabar matome – yra tų šiukšlių gausa“, – Eltai sakė J. Džiugelis.

„Visi adresatai, kurie gavo laiškus – visi kontaktai yra surinkti iš viešai prieinamų duomenų. Tai yra viešosios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės ir žmonės, kurie tiesiogiai prisideda prie valstybės veikimo“, – aiškino politikas.

Jis pažymėjo, kad adresatus rinko ne tik jis, jo komandos nariai – buvo pasitelkta ir dirbtinio intelekto pagalba. Tiesa, kiek kontaktų buvo surinkta iš viso, J. Džiugelis neatsakė – pasak jo, elektroninių paštų adresai vis dar yra renkami, tad skaičius auga. Visgi, konservatorius patikino, kad su jo siunčiamu naujienlaiškiu susipažino „ne vienas tūkstantis“ rinkėjų. Tiesa, buvo ir tokių, kurie naujienlaiškio atsisakė.

„Tų kontaktų paieška tikrai labai ilgai užtruko. Bet mes taip pat pasitelkėme ir išmaniąsias technologijas, dirbtinį intelektą, kuris padeda surinkti atitinkamus kontaktus. Bet tai tikrai buvo imlu laikui, ilgai užtruko pats darbas“, – pasakojo kandidatas į Seimą.

„Adresatai buvo rinkti mano paties ir pagalbininkų. Ir noriu iš karto pasakyti, kad nėra jokių duomenų bazių, kur ten būtų galima įsigyti tokius dalykus. Aš net nežinau, kur būtų galima tai padaryti. Mes rinkome patys visus kontaktus“, – tikino jis.

Pabrėžia, kad lyginti su R. Šimašiaus atveju – nereikėtų

Europos Parlamento (EP) rinkimų metu panašiai rinkimine agitacija užsiėmė ir Laisvės partijos kandidatas Remigijus Šimašius. Buvęs sostinės meras sulaukė žiniasklaidos ir VRK dėmesio, nes siuntė asmeninius elektroninius laiškus su raginimais balsuoti už jį.

J. Džiugelis tikina – jo ir R. Šimašiaus atvejai yra iš esmės skirtingi. Todėl politikas neabejoja, kad tokia politine agitacija jis nepažeidžia nei Rinkimų kodekso, nei kitų asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių įstatymų.

„Aš esu įsitikinęs, kad tai niekaip nepažeidžia asmens duomenų apsaugos, kadangi kontaktai yra renkami iš viešai prieinamų šaltinių. Šis surinkimo darbas yra atliekamas mano paties ir komandos, su papildomais instrumentais. Ir čia paralelės su Šimašiumi nelabai ir gausis, todėl, kad kontaktus gauna ne kažkokie privatūs asmenys, bet būtent viešai prieinami kontaktai“, – kalbėjo Seimo narys.

„Prieš pradėdamas taikyti šią naujienlaiškio formą, aš nuodugniai pasižiūrėjau, kad viskas būtų pagal įstatymo raidę“, – apibendrino jis.

VRK kandidatams yra pateikusi rekomendacijas

VRK atstovė Indrė Ramanavičienė Eltai patvirtino, kad yra sulaukti trys pranešimai dėl J. Džiugelio platinamos politinės agitacijos. Anot jos, VRK kreipėsi į patį kandidatą bei jį keliančią konservatorių partiją, prašant paaiškinti šios politinės reklamos aplinkybes.

I. Ramanavičienė pažymėjo, kad Rinkimų kodeksas nėra numatyti draudimai konkrečioms agitacijos formoms ar būdams. Tačiau, pasak VRK atstovės, agitacija neturi pažeisti sąžiningų ir garbingų rinkimų principų.

„Tokiu atveju, jeigu rinkėjas nepageidauja gauti kandidatų politinės reklamos, jis gali atsakyti kandidatui prašydamas nesiųsti tokio pobūdžio informacijos“, – komentare Eltai teigė I. Ramanavičienė.

VRK atstovė pažymėjo, kad komisija kartu su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija yra parengusi rekomendacijas dėl asmens duomenų tvarkymo rinkimų metu. Pastarajame rašte nurodoma – norint teisėtai tvarkyti asmens duomenis, reikalingas konkretus duomenų subjekto sutikimas.

„Šiuo sutikimu turėtų būti remiamasi rinkėjams siunčiant pranešimus balsuoti už konkretų kandidatą ar skambinant rinkėjams rinkimų agitacijos tikslais“, – komentavo I. Ramanavičienė.

Tiesa, ji pastebėjo, kad VRK neturi įgaliojimų patikrinti, ar kandidatas – šiuo atveju, J. Džiugelis – tvarkingai ir tinkamai elgėsi su asmens duomenimis. Tai, anot komisijos, gali įvertinti Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 d.