J. Carterio atminimas trumpam suvienijo JAV - laidotuvėse dalyvavo visi gyvi prezidentai

Velionis JAV prezidentas Jimmy Carteris ketvirtadienį trumpam suvienijo šalį – visi penki gyvi JAV prezidentai susirinko pagerbti mirusio kolegos valstybinių laidotuvių ceremonijoje Vašingtono Nacionalinėje katedroje.

Laidotuvėse, įvykusiose likus kelioms dienoms iki Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus, dabartinis prezidentas Joe Bidenas pasakė kalbą ir joje kaip žymiausią demokrato J. Carterio savybę nurodė charakterį.

Šalies gedulo dieną D. Trumpas paspaudė ranką buvusiam prezidentui Barackui Obamai. Pareikšti pagarbos velioniui taip pat atvyko Billas Clintonas ir George'as W. Bushas.

Tačiau 82 metų J. Bidenas taip pat, regis, netiesiogiai įgėlė D. Trumpui – respublikonui, kurio rasizmu pastiprintą retoriką ir pastangas atšaukti 2020-ųjų rinkimų rezultatus jis dažnai kritikuoja kaip grėsmę demokratijai.

„Esame įpareigoti nesuteikti neapykantai saugaus prieglobsčio“, – sakė J. Bidenas ir pabrėžė, kad svarbu pasipriešinti „didžiausiai iš visų nuodėmių – piktnaudžiavimui valdžia“.

Po kalbos J. Bidenas trumpam palietė vėliava uždengtą J. Carterio, 39-ojo Amerikos prezidento, mirusio sulaukus 100 metų, gimtojoje Džordžijoje gruodžio 29 dieną, karstą.

Per vienintelę jo kadenciją 1977–1981 metais J. Carteris daugelio buvo vadinamas naiviu ir silpnu, tačiau bėgant metams imta labiau atsižvelgti į niuansus, akcentuojant jo padorumą ir užsienio politikos pasiekimus.

„Meile ir pagarba“

Prezidentinės laidotuvės vyko pirmą kartą po George'o H. W. Busho (Džordžo H. V. Bušo) laidotuvių 2018-aisiais ir susitikus buvusiems lyderiams buvo galima išvysti virtinę unikalių akimirkų.

B. Obama spaudė ranką, juokavo ir bendravo su D. Trumpu, nepaisydamas to, kad prezidento poste jį pakeitęs milijardierius savo politinį judėjimą pradėjo viešai keldamas abejones, ar B. Obama tikrai yra JAV pilietis.

Eilėje priešais D. Trumpą sėdėjo viceprezidentė Kamala Harris, jam pralaimėjusi 2024-ųjų rinkimuose.

Taip pat buvo galima pastebėti trumpą susitaikymo akimirką tarp D. Trumpo ir jo buvusio viceprezidento Mike'o Pence'o.

Politikai susitiko ir paspaudė vienas kitam ranką, kaip manoma, pirmą kartą nuo 2021-ųjų riaušių JAV Kapitolijuje, kai M. Pence'as atsisakė paremti neteisingus D. Trumpo teiginius, esą jis laimėjo 2020-ųjų rinkimus.

Per pamaldas šeimos nariai ir buvę politiniai priešininkai emocingai pagerbė J. Carterį – vyriausią visų laikų buvusį JAV prezidentą, vienintelį, pasiekusį 100 metų amžiaus ribą.

Vienas iš velionio anūkų Jasonas Carteris kalbėjo apie jo meilę gamtai ir sakė, kad pamaldus baptistas ir buvęs žemės riešutų augintojas „šventė kiekvieno gyvo daikto didybę“.

„Jis vadovavo šiai tautai su meile ir pagarba“, – sakė eksprezidento anūkas.

Buvo perskaityta net J. Carterio pirmtako respublikono Geraldo Fordo kalba. G. Fordas mirė 2006-aisiais, tačiau paliko kalbą savo politiniam varžovui ir draugui, kurią perskaitė G. Fordo sūnus Stevenas.

Antrąją pomirtinę kalbą, parašytą J. Carterio viceprezidento Walterio Mondale'o, mirusio 2021 metais, perskaitė šio sūnus Tedas.

Gedulo diena

J. Carterio karstą iš JAV Kapitolijaus, kur jis buvo pašarvotas ir kur tūkstančiai gedėtojų pagerbė velionį, anksčiau išlydėjo garbės sargyba.

Ketvirtadienis JAV buvo paskelbtas nacionaline gedulo diena, federalinės įstaigos nedirbo.

Šeštadienį prasidėjo kruopščiai surežisuotas šešių dienų atsisveikinimas su prezidentu. Visoje šalyje JAV vėliavos buvo nuleistos iki pusės stiebo, o juodas katafalkas gabeno jo palaikus iš gimtojo Pleinso Džordžijos valstijoje.

Ketvirtadienį J. Carterio palaikai buvo sugrąžinti į Džordžiją, kur buvo palaidoti. Paskutinė velionio kelionė namo vyko JAV prezidento lėktuvu, paprastai skiriamu tik pareigas einančiam valstybės vadovui.

J. Carterio laidotuvės buvo trumpas atokvėpis rengiantis sausio 20 dieną vyksiančiai D. Trumpo inauguracijai ir priminimas apie visai kitokio stiliaus prezidentą.

Demokratas, kuris tarnavo tik vieną kadenciją prieš triuškinamą pralaimėjimą rinkimuose Ronaldui Reaganui (Ronaldui Reiganui) 1980-aisiais, sunkiai kapstėsi negailestingame Vašingtono politikos pasaulyje, o po Irano islamo revoliucijos Teherane laikytų amerikiečių įkaitų krizė galutinai nulėmė jo politinį likimą.

Tačiau laikui bėgant imta jį įvertinti iš naujo požiūrio taško, daugiausia dėmesio skiriant jo tarpininkavimui sudarant taikos susitarimą tarp Izraelio ir Egipto. Jis taip pat sulaukė pagarbos už savo humanitarines pastangas po prezidento kadencijos ir 2002-aisiais gavo Nobelio taikos premiją.

J. Carteris nuo 2023-ųjų vasario 20 dienos buvo slaugomas hospise Pleinse, kuriame ir mirė. Jis palaidotas šalia savo žmonos Rosalynn (Rosalin), mirusios 2023-ųjų lapkritį.