J. Bideno interviu BBC: spausdamas Ukrainą, D. Trumpas pataikauja V. Putinui

Išskirtiniame interviu BBC Joe Bidenas pareiškė, kad Donaldo Trumpo administracijos spaudimas Ukrainai atiduoti teritoriją Rusijai yra „šių laikų nuolaidžiavimas“. Pirmadienį J. Bidenas davė pirmąjį interviu nuo tada, kai baigė eiti JAV prezidento pareigas ir išvyko iš Baltųjų rūmų.

J. Bidenas sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tiki, jog Ukraina yra Rusijos dalis, o „manymas, kad jis sustos“, jei pagal taikos susitarimą kokia nors teritorija bus perleista, „yra tiesiog kvailas“. 

J. Bidenas, kalbėję Delavere sąjungininkėms šią savaitę minint 80-ąsias pergalės prieš nacistinę Vokietiją metines, sakė esąs susirūpinęs, jei valdant prezidentui D. Trumpui JAV ir Europos santykiai nutrūktų, tai „pakeistų šiuolaikinę pasaulio istoriją“. 

J. Bidenas turėjo atsakyti į klausimus ir apie savo paties elgesį su Ukraina bei sprendimą nesiekti perrinkimo 2024 m., kai dėl prasto pasirodymo per debatus kilo susirūpinimas dėl jo tinkamumo eiti pareigas ir Demokratų partiją ištiko krizė. 

J. Bidenas pasitraukė iš kovos likus mažiau nei keturiems mėnesiams iki lapkritį įvykusių rinkimų. Spaudžiamas pasakyti, ar neturėjo pasitraukti anksčiau, kad demokratai turėtų daugiau laiko pasirinkti kitą kandidatą, jis atsakė nemanąs, jog tai būtų buvę svarbu. J. Bidenas teigė pasitraukęs tada, kai demokratai turėjo „gerą kandidatą". „Reikalai judėjo taip greitai, jog pasitraukti buvo sunku. Tai buvo sunkus sprendimas“, – sakė jis ir pridūrė manąs, kad jis „buvo teisingas". 

Paklaustas apie dabartinės administracijos elgesį su JAV sąjungininkėmis, buvęs prezidentas pasmerkė D. Trumpo grasinimus atsiimti Panamos kanalą, įsigyti Grenlandiją ir paversti Kanadą 51-ąja valstija.

„Kas, po velnių, vyksta? Koks prezidentas kada nors yra taip kalbėję? Mes ne tokie, – sakė J. Bidenas. – Mes kalbame apie laisvę, demokratiją, galimybes, o ne užgrobimus“. 

Dėl Ukrainos J. Bideno buvo paklausta, ar jis suteikė pakankamai paramos Kyjivui, kad Ukraina galėtų laimėti karą, o ne tik priešintis plataus masto Rusijos invazijai. Per trejus karo metus J. Bidenui vadovaujant Baltieji rūmai keitė savo poziciją dėl JAV tiekiamų ginklų panaudojimo ir vėliau panaikino kai kuriuos apribojimus. „Mes davėme jiems viską, ko reikia užtikrinti jų nepriklausomybę, ir buvome pasirengę reaguoti agresyviau, jei Putinas vėl būtų ėmęsis kokių nors veiksmų“, – sakė jis. 

J. Bideno buvo paklausta ir apie D. Trumpo administracijos pasisakymus, kad Kyjivas turi atsisakyti kai kurių savo teritorijų, jei nori sudaryti taikos susitarimą, kuris užbaigtų karą.  JAV viceprezidentas J. D. Vance'as neseniai išdėstė JAV viziją dėl taikos plano Ukrainoje, sakydamas, kad pagal jį numatoma įšaldyti dabartinę fronto liniją. Jis taip pat sakė, kad Ukraina ir Rusija „turės atsisakyti kai kurių šiuo metu joms priklausančių teritorijų“. Jam antrino gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas, pareiškęs, kad grįžimas prie sienų, buvusių iki 2014 m., yra „nerealistiškas“. 

„Tai šiuolaikinis nuolaidžiavimas“, – pirmadienį sakė J. Bidenas, turėdamas galvoje buvusio Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Neville'io Chamberlaino politiką, kai jis praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje siekė patenkinti Adolfo Hitlerio reikalavimus, kad išvengtų visapusiško karo Europoje, šios pastangos buvo nesėkmingos. 

J. Bidenas pareiškė susirūpinimą, kad „Europa praras pasitikėjimą Amerika ir Amerikos vadovybe“. 

D. Trumpas pareiškė, kad Krymo pusiasalis, Maskvos neteisėtai aneksuotas 2014 m., pasiliks Rusijos, o Ukrainos lyderiui Volodymyrui Zelenskiui atmetus pasiūlymą, apkaltino jį kenkiant taikos deryboms. Buvo pranešta, kad JAV pasiūlymai dėl paliaubų apima ne tik tai, kad JAV pripažins Krymą Rusijos, bet ir de facto pripažins Rusijos kontrolę kitose okupuotose Ukrainos teritorijose. 

„Tiesiog nesuprantu, kodėl žmonės mano, kad jei leisime diktatoriui, nusikaltėliui nuspręsti pasiimti žemę, kuri jam nepriklauso, tai jį patenkins. Aš to nesuprantu“, – sakė J. Bidenas ir pridūrė, jog baiminasi, kad kai kurios NATO šalys, besiribojančios su Rusija, gali nuspręsti, jog turi padaryti nuolaidų V. Putinui, jei Ukraina galiausiai atsisakys savo žemės.

D. Trumpas jau seniai prieštarauja, kad JAV tęstų karinės pagalbos tiekimą tokiu pačiu lygiu kaip valdant J. Bidenui ir kartoja, kad svarbiausias jo tikslas yra nutraukti kraujo praliejimą. Anksčiau jis sakė, kad V. Zelenskis „it smuiku“ griežė J. Bidenu. Įtampa tarp Baltųjų rūmų ir Ukrainos lyderio viešai pratrūko per susitikimą Ovaliajame kabinete, kai D. Trumpas ir J. D. Vance‘as pareikalavo, kad V. Zelenskis parodytų daugiau dėkingumo JAV už suteiktą paramą.

„Tai, kas įvyko, man atrodo žemiau Amerikos lygio“, – apie susitikimą sakė J. Bidenas. 

D. Trumpas ir jo aukščiausi pareigūnai nuolat kritikuoja Europos šalis, kad nepakankamai skiria savo gynybai ir pernelyg kliaunasi JAV parama. JAV yra šalis, suteikusi daugiausia pagalbos Ukrainai, bet Europos šalys kartu sudėjus išleido daugiau pinigų, rodo Vokietijos Kylio instituto duomenys. 

J. Bidenas sakė negalįs suprasti, kad naujoji JAV administracija nesuvokia, jog „stiprybė glūdi aljansuose“, jie duoda naudos ir „galiausiai sutaupo mums pinigus“.

D. Trumpui valdant jau 100 dienų, J. Bidenas paminėjo savo paties laimėjimus ir pabrėžė didžiulį skirtumą tarp to, kas buvo, kai jis baigė eiti pareigas, ir to, kas yra dabar.  „Mūsų ekonomika augo. Judėjome kryptimi, leidusia akcijų rinkoms kilti. Buvome tokioje padėtyje, kai mūsų teigiama įtaka pasaulyje didėjo ir skatino prekybą“, – sakė jis apie šalies būklę sausio mėnesį, kai baigė eiti pareigas. 

Galiausiai, komentuodamas antrosios D. Trumpo kadencijos pradžią, J. Bidenas pareiškė „paliksiąs istorijai tai įvertinti“. „Nematau nieko pergalingo“, – sakė ji.