J. Bidenas ir V. Putinas pradėjo virtualias derybas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) antradienį pradėjo derybas vaizdo ryšiu, kurių pagrindinė tema veikiausiai bus Maskvos pajėgų telkimas prie sienos su Ukraina.

J. Bidenas ketina perspėti V. Putiną nemėginti įsiveržti į Ukrainą ir pagrasyti skausmingomis sankcijomis bei didesne karine parama Rytų Europai, jeigu Rusijos lyderis sukeltų karinį konfliktą.

J. Bideno ir V. Putino virtualiame susitikime bus daug dėmesio Ukrainai (papildytas)

Joe Bideno ir Vladimiro Putino svarbiose derybose vaizdo ryšiu antradienį JAV prezidentas sieks įtikinti Rusijos vadovą susilaikyti nuo Ukrainos puolimo.

Vašingtonas ir jo sąjungininkės Europoje nėra tikros, ar dešimtys tūkstančių sausumos pajėgų karių, kuriuos Maskva perkėlė prie Ukrainos sienų, kelia realią invazijos grėsmę, ar tėra Rusijos lyderio blefas.

Šią vasarą Ženevoje tiesiogiai susitikusių prezidentų pokalbis internetu prasidėjo tuojau po 15 val. Grinvičo (17 val. Lietuvos) laiku.

„Mūsų prezidentas yra pasirengęs išsakyti jo susirūpinimą keliančias problemas Amerikos kolegai, išklausyti jo susirūpinimų ir pateikti tinkamus paaiškinimus“, – antradienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Rusija niekada neplanavo nieko atakuoti, – patikino jis. – Bet mes turime savo raudonas linijas.“

2014 metais Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį aneksavusi ir prorusiškus sukilėlius rytinėje Ukrainoje remianti Maskva „isterija“ vadina Vakarų būgštavimus dėl neva jos rengiamos invazijos į Ukrainą.

Rusija kelias savaites smerkė JAV vadovaujamas karines pratybas Juodojoje jūroje, o V. Putinas nori Vakarų valstybių pažado, kad Ukraina neprisijungs prie NATO aljanso.

Jeigu Rusija nuspręstų pulti Ukrainą, V. Putinas rizikuotų sulaukti koordinuoto Vakarų atsako, kuriuo būtų siekiama sužlugdyti Rusijos ekonomiką.

Vienas aukšto rango pareigūnas iš J. Bideno administracijos pirmadienį sakė, kad JAV ir jų sąjungininkės yra pasiruošusios nubausti Maskvą „griežtomis ekonominėmis atsakomosiomis priemonėmis“, jei ji pradėtų puolimą.

Antradienį suplanuoto virtualaus susitikimo su V. Putinu išvakarėse J. Bidenas pasikalbėjo su Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės lyderiais. Po šio pokalbio lyderiai sakė, jog jų šalys pasiryžusios siekti, kad būtų gerbiamas Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas.

Įtampa „peržengė ribas“

Kremliaus teigimu, prezidentų pokalbis vyks „sunkiu laikotarpiu“, kai „įtampos eskalavimas Europoje yra peržengęs bet kokias ribas“.

„Tam reikia asmeninių diskusijų aukščiausiu lygiu“, – nurodė D. Peskovas.

Savo pirmame dvišaliame susitikime nuo liepos mėnesio abu prezidentai turės įveikti senus abipusius įtarimus.

Abu gali norėti pademonstruoti savo galią, o tai paliktų mažai vietos kompromisams derybų metu.

Penktadienį J. Bidenas sakė pasistengsiantis, jog Rusijai būtų „labai labai sunku“ surengti invaziją.

Vienas aukšto rango pareigūnas nurodė, kad bet kokie Rusijos kariniai veiksmai prieš Ukrainą sulauks griežtų ekonominių bausmių ir JAV pajėgų telkimo Rytų Europoje.

Paklaustas, ar Jungtinės Valstijos yra pasirengusios siųsti karius į Ukrainą, jei Rusija ją atakuotų, minėtas amerikiečių pareigūnas sakė, kad Vašingtonas „nesiekia atsidurti tokioje situacijoje, kai mūsų atsakomųjų priemonių tikslas yra tiesioginis Amerikos karinės jėgos panaudojimas“.

Tokios kalbos „būtų skubotas žvanginimas ginklais, ir mes norėtume, kad tas bendravimas su rusais būtų privatus“, sakė jis.

Tačiau J. Bidenas aiškiai pasakys V. Putinui, kad „bus tikrų, reikšmingų ir ilgalaikių išlaidų, jei (Rusija) nuspręstų eiti karinio eskalavimo keliu“, nurodė minėtas pareigūnas.

Diplomatijos galimybė

J. Bidenas ir V. Putinas turi visą sąrašą temų, kurias reikia aptarti – nuo ​​abipusių derybų dėl strateginių ir branduolinių grėsmių mažinimo, kibernetinių atakų, kurias, anot Vašingtono, skatina Maskva, iki bandymų įtikinti Iraną nutraukti savo branduolinę programą.

Tačiau Rusijos pajėgų – Kijevo teigimu, 100 tūkst. karių kontingento -  sutelkimas prie Ukrainos sienų turėtų būti svarbiausia pokalbio tema.

Pasak V. Putino, Rusija imasi „adekvačių karinių-techninių priemonių“, NATO karinei infrastruktūrai „artėjant“ prie Rusijos sienų.

Maskva nori „teisinių garantijų“, kad Ukraina netaps NATO aljanso, sukurto atsverti sovietinį bloką,  nare.

JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price'as (Nedas Praisas) pirmadienį leido suprasti, kad Vašingtonas nori, jog Rusija atsitrauktų ir grįžtų prie 2015  metų Minsko susitarimų, pasirašytų siekiant nutraukti kovas Rytų Ukrainoje.

„Manome, kad yra galimybė... išspręsti šią problemą diplomatiniu keliu“, – sakė N. Price'as.

V. Zelenskis prie kontaktinės linijos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį apsilankė karius, kovojančius su prorusiškais separatistais prie rytinės kontaktinės linijos Donbase.

Šis konfliktas jau nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.

„Ačiū už tai, kad saugote Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – dėkojo karius aplankęs prezidentas, užsidėjęs karinį šalmą ir neperšaunamą liemenę.  Jis cituojamas prezidentūros išplatintame pranešime.

Pirmadienį V. Zelenskis kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu) telefonu. Po šio pokalbio V. Zelenskis tviteryje parašė, kad yra „dėkingas“ JAV ir jų sąjungininkėms už paramą Ukrainai.

BNS