Įžvelgęs galimą prieštaravimą Konstitucijai, Seimo komitetas pasiūlė tobulinti įstatymo pataisas dėl dvigubos pilietybės

Dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) pasiūlė konservatorei Daliai Asanavičiūtei tobulinti jos inicijuotas dvigubos pilietybės išsaugojimui skirtas įstatymo pataisas.

Antrą Pilietybės įstatymo pataisų variantą parengusi parlamentarė sutiko su tokiu komiteto verdiktu. 

Konservatorė D. Asanavičiūtė siūlė įstatyme numatyti „moratoriumą pilietybės netekimui įgijus kitos valstybės pilietybę“.

Remiantis šalies saugumo interesais, projekte siūlyta įtvirtinti galimybę iki 2030 metų sustabdyti pilietybės netekimo procedūras, išskyrus atvejus, kai būtų įgyta „priešiškos Lietuvai ar jos strateginiams partneriams valstybės pilietybė“. 

Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomone, tai prieštarauja Konstitucijai, kurioje įtvirtintas bendras dvigubos pilietybės draudimas. Teisininkų nuomone, projektas neatitinka ir konstitucinių teisinės valstybės principų.

„Projektu siūlant sustabdyti pilietybės netekimo reguliavimą, iš esmės yra siūloma sustabdyti konstitucinio principo taikymą”, – trečiadienį Seimo komiteto posėdyje sakė Teisės departamento atstovė Viktorija Staugaitytė. 

Seimo teisininkų teigimu, tokiu būdu būtų suteikta galimybė daugeliui Lietuvos piliečių kartu būti ir kitų valstybių piliečiais – be jokio konstituciškai pagrįsto pagrindo. 

Be to, anot V. Staugaitytės, Konstitucija neleidžia priimti įstatymų, kuriais sustabdomas šiuo metu galiojančių įstatymų vykdymas – tol, kol įstatymas galioja, jis turi būti taikomas. Beje, prireikus įstatymas gali būti pripažintas netekusiu galios, o ne sustabdomas jo galiojimas.

„Juo labiau neleistina įstatymu sustabdyti pačios Konstitucijos nuostatų taikymo“, – sako Seimo teisininkai. 

Projektas sulaukė griežtos kritikos ne tik iš Seimo teisininkų, bet ir iš TTK pirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko. 

„Tokio pasityčiojimo iš Konstitucijos aš nemačiau, kaip šitas projektas. Čia mano asmeninė nuomonė“, – komiteto posėdyje pastebėjo J. Sabatauskas.

Apie kitos valstybės pilietybę siūlo pranešti tik per 5 metus 

Teikiamomis įstatymo pataisomis siūloma numatyti, jog kitos valstybės pilietybę įgijęs Lietuvos pilietis būtų įpareigotas pranešti apie šį sprendimą ne per 2 mėnesius nuo jos naujos pilietybės įgijimo dienos, kaip reikalaujama šiuo metu, o per 5 metus.

„Tokiu teisiniu reguliavimu būtų įteisintos situacijos, kai, Lietuvos valstybės institucijoms negavus informacijos apie kitų valstybių pilietybę įgijusius Lietuvos Respublikos piliečius, šie, įgiję bet kurios pasaulio valstybės, įskaitant Rusiją, Baltarusiją ir pan., pilietybę, galėtų dar ilgą laiką be jokio konstituciškai pagrįsto dvigubos (daugybinės) pilietybės pagrindo turėti Lietuvos Respublikos pilietybę ir naudotis iš jos kylančiomis teisėmis“, – savo išvadoje pažymi Teisės departamentas. 

Anot teisininkų, piliečio pareiga informuoti Lietuvos valstybę apie kitos valstybės pilietybės įgijimą neturėtų kelti jokių abejonių. 

„Tai, kad ne visi Lietuvos Respublikos piliečiai, įgiję kitos valstybės pilietybę, per galiojančiame Pilietybės įstatyme nustatytą terminą įvykdo šią savo pareigą, nėra pagrindas įteisinti dvigubos (daugybinės) pilietybės turėjimą ir naudojimąsi Lietuvos Respublikos pilietybės suteikiamomis teisėmis nesant tam jokio konstituciškai pagrįsto pagrindo“, – sako Teisės departamentas. 

Šią siūlomą įteisinti nuostatą jie įvertino kaip prieštaraujančią Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui, kaip teisinį nihilizmą, konstitucinio dvigubos pilietybės draudimo principo nepaisymą.

Siūloma, kad sprendimus dėl pilietybės netekimo priimtų vidaus reikalų ministras ir prezidentas

Seimo Teisės departamentas kritiškai įvertino ir D. Asanavičiūtės siūlymą, kad sprendimus dėl pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę priimtų vidaus reikalų ministras ir prezidentas, įvertinę, ar šios pilietybės išsaugojimas atitiktų Lietuvos interesus. Pilietybė būtų išsaugoma, jeigu „jos netekimo pasekmės būtų įvertintos kaip neigiamos Lietuvos interesams“. 

„Nei konstitucinis prezidento dekretų kontrasignavimo institutas, nei jokios kitos Konstitucijos nuostatos nesuponuoja galimybės, kad prezidentas – vienasmenė valstybės valdžios institucija, valstybės vadovas, priimtų sprendimus kartu su vidaus reikalų ministru ar kokiu nors kitu pareigūnu“, – sako Seimo teisininkai.

Jie pastebi, kad pagal pasiūlytą reguliavimą, pilietybės būtų netenkama arba ji būtų išsaugoma ne konstituciškai pagrįstais visiems piliečiams vienodai taikomais pagrindais, o remiantis politinių institucijų atliekamu įstatyme niekaip objektyviai neapibrėžtų „Lietuvos interesų“ vertinimu.

„Kitaip tariant, pilietybės netekimo pagrindo – įgijus kitos valstybės pilietybę, – skirto konstituciniam dvigubos (daugybinės) pilietybės draudimo principui įgyvendinti, taikymas arba netaikymas priklausytų nuo politinių vykdomųjų institucijų nuožiūros“, – sakoma išvadoje. 

Toks teisinis reguliavimas, anot Seimo teisininkų, neatitinka iš Konstitucijos kylančio reikalavimo įstatyme nustatyti atskirus atvejus, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis, taip pat prezidento, kaip politinės vykdomosios institucijos, valstybės vadovo, konstitucinio statuso ir įgaliojimų.

ELTA primena, kad po nesėkmingo referendumo dėl dvigubos pilietybės parlamentarai bando ieškoti naujų sprendimų, leisiančių kitos šalies pilietybę gavusiems asmenims išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pilietybės įstatymo pataisas įregistravusi Seimo narė konservatorė Dalia Asanavičiūtė siūlo keisti galiojančią pilietybės netekimo procedūrą.