Izraelio visuotinės gynybos sistema galėtų būti pavyzdys Lietuvai, sako G. Nausėda

Izraelio visuotinės gynybos sistema ir žaibiška rezervistų mobilizacija kilus kariniam konfliktui su palestiniečių grupuote „Hamas“ galėtų būti pavyzdys Lietuvai, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Tai yra pavyzdys, nors ir ne visais aspektais. Ne paslaptis, kad Izraelio Vyriausybė šiuo metu yra smarkiai kritikuojama už tai, ką nesugebėjo įžvelgti užuomazgų šitokio akto ir kad tokio masto operaciją tikrai žvalgybos institucijos turėjo įžvelgti ir informuoti Vyriausybę. Bet kas dėl pačios mobilizacijos, dėl visuotinės gynybos sistemos, tikrai yra iš ko pasimokyti“, – pirmadienį transliuotai TV3 laidai „Dėmesio centre“ sakė prezidentas.  

„Pirmiausia, kariuomenės algoritmų prasme, aš manau, kad mes tikrai gebėtumėme labai pagal aiškią schemą dirbti ir mobilizuotis, bet dėl visuomenės gynybos sistemos, tikrai, čia mes turime kur pasitempti“, – sakė jis.

Anot šalies vadovo, artimiausiame Valstybės gynimo tarybos posėdyje numatyta aptarti baigiamą rengti visuotinį valstybės gynybos planą, kuriame bus apibrėžta ginkluota gynyba, institucijų bei visuomenės pilietinio pasipriešinimo vaidmuo. 

G. Nausėdos teigimu, ja būtų siekiama didesnio koordinuotumo tarp atskirų institucijų, „nes čia, mano įsitikinimu, yra silpnoji vieta, tikrai tie algoritmai dar nėra atidirbti“.

„Galvoju, kad mes tikrai šioje vietoje pasieksime sutarimą ir tikiuosi, kad toliau viskas pereis į įgyvendinančių institucijų rankas ir tikrai padarysime šituos darbus, kuriuos esame nusimatę padaryti“, – tvirtino šalies vadovas.

Prezidento teigimu, jį neramina ir civilinės saugos situacija, kad gyventojai susiklosčius kritinei situacijai ne tik žinotų, jog yra priedangos, kuriose jie gali pasislėpti, bet ir „pirmiausia žinotų, ką daryti, pati informavimo sistema labai aiškiai susakytų, kas, ką, kur, kaip juda“.

Jis sako tai su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite aptaręs daugiau nei prieš metus.

„Praėjo jau praktiškai metai, negalėčiau pasakyti, kad kažkaip labai smarkiai pasistūmėjome šia prasme“, – sakė jis.  

G. Nausėda taip pat akcentavo, kad nekilnojamojo turto vystytojai kelia klausimus susidurdami su sunkumais derinant procedūras dėl viešosios paskirties pastatų, kuriuose vienu metu būtų daugiau nei 100 žmonių, aukštesnių nei 5 aukštų naujos statybos pastatų saugumo reikalavimų.

„Mes iki šiol negalime suderinti specialiųjų sąlygų, už ką atsakinga Aplinkos ministerija (...), dviejų ministerijų tarpusavio susitarimą. Reikalas jau porą-trejetą mėnesių nejuda iš vietos (...). Laiko klausimas, galbūt pajudės, bet tai yra viena iš iliustracijų, kai kitą kartą dėl biurokratinio nerangumo ir nesugebėjimo susitarti net siaurame rate dalykai nejuda į priekį“, – kalbėjo jis.

„Susidaro įspūdis, kad kol kas karo ar krizinės situacijos grėsė yra vertinami kaip teorinė – šiuo atveju kalbu apie tą patį, ką ir jūs, apie institucijų žiūrėjimą į tuos darbus, kurie jiems yra pavesti ir į prioritetų nusistatymą. Jei tu galvoji, kad karo nebus ir kad jam ypatingai ruoštis nereikia, tai kam tomis priedangomis rūpintis“, – kritikavo jis.  

„Žodžiais, atrodo, visi sutinka, kad tai prioritetas, darbais – niekaip“, – pridūrė jis.