Įvyko baigiamasis projekto seminaras „Mes galime visi“

Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka gruodžio 10 d. organizavo nuotolinį seminarą „Mes galime visi“ apie ekologiją, atsakingą elgesį gamtoje, kūrybišką turiningą laisvalaikį. Pranešimus skaitė socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360°“ įkūrėjas Giedrius Bučas, vaikų rašytoja Neringa Vaitkutė, Šiaulių Normundo Valterio jaunimo mokyklos neformaliojo švietimo ir pagalbos skyriaus vedėja Lina Mendelienė ir geografijos mokytoja Jurgita Lukošienė.

Gamtosaugos idėjos – mokinių piešiniuose

Sveikinamąjį žodį tarė projekto iniciatorė, kultūrinės veiklos vadybininkė ryšiams su visuomene Jurgita Januševičiūtė-Taralė. Projektas jau antrus metus finansuotas Lietuvos kultūros tarybos ir Šiaulių miesto savivaldybės ir sėkmingai tęsiamos veiklos. „Mūsų neatsakingas, lengvabūdiškas elgesys daro labai didelę žalą gamtai, tad svarbu jaunus žmones mokyti sąmoningumo ir atsakingumo“, – apie pagrindinę projekto idėją pasakojo projekto iniciatorė. Tad šiemet pasirinkta projekto tikslinė auditorija – 7–8 klasių Šiaulių miesto ir rajono mokiniai. Šis projektas yra tęstinis, sėkmingai vykdomas jau antrus metus. Šių metų projekto ašis – piešinių konkursas „Išsaugokime rytojų“. Dalyviai kūrė piešinius apie gamtosaugą, ekologijos problemas, stengėsi atskleisti, kokia yra ar turėtų būti gamta. Kurti piešinius padėjo ir dailininkė Sigutė Ach, surengusi mokiniams tris dailės užsiėmimus, kuriuose mokė, kaip, panaudojant akvarelę, piešti gamtos motyvus – augalus, gyvūnus ir kt. J. Januševičiūtė-Taralė pasidžiaugė, kad mokiniai noriai įsitraukė į konkursą bei sužavėjo savo kūrybinėmis įžvalgomis apie gamtą. Gauta labai gražių ir meniškų piešinių, tad komisijai buvo sudėtinga išrinkti geriausius darbus. 12 geriausių kūrinių išspausdinta 2022 metų kalendoriuje, kurio viršelį puošia Sigutės Ach piešinys. J. Januševičiūtė-Taralė seminaro dalyviams pristatė piešinių konkurso laureatų darbus, kurie atsidūrė kalendoriuje.

Mokyklos kelionė gamtosaugos link

Pirmąjį pranešimą skaitė Šiaulių Normundo Valterio jaunimo mokyklos neformaliojo švietimo ir pagalbos skyriaus vedėja Lina Mendelienė ir geografijos mokytoja Jurgita Lukošienė. Šiaulių Valterio jaunimo mokykla prie Gamtosauginės mokyklos švietimo fondo prisijungė dar 2005 metais, mokykla net 16 kartų apdovanota aukščiausiuoju programos apdovanojimu – Žaliąja vėliava! „Mokykla turi savo gamtosauginį komitetą, atlieka auditus, sudaromas veiksmų planas, taip pat vykdomi gamtosauginiai projektai“, – apie mokyklos kelią gamtosaugos link pasakojo pranešėjos. „Dalyvavimas bibliotekos projekte mokyklai buvo labai naudingas kaip papildoma galimybė, gaunat Žaliąją vėliavą“, – džiaugėsi bendradarbiavimo sėkme pranešėjos. Buvo pristatytos mokyklos gamtosauginės sritys: atliekos, energija, vanduo, bioįvairovė ir gamta, sveika gyvensena. Mokykla, kaip pasakojo L. Mendelienė, „analizuoja“ savo šiukšles, renka elementus, elektroniką, dalyvauja prie įvairiose akcijose („Mes rūšiuojam“, „Darom“ ir kt.). Mokykla gali pasigirti rūšiavimo konteineriais ir net turi savo taromatus, kur mokiniai rūšiuoja plastiką, o tarą vėliau priduoda bei renka pinigus, už kuriuos kas nors nuperkama mokiniams. „Ši mokykla – vienintelė mokykla Šiauliuose, turinti tokias dideles žaliąsias zonas“, – toliau pasakojo L. Mendelienė. Jos teigimu, mokiniai kompostuoja žaliąsias atliekas ir net patys prižiūri mokyklos teritoriją. Vaikai taip pat stengiasi atliekas prikelti antram gyvenimui, iš jų darant įvairius darbelius. Vyksta taip pat nemažai netradicinių pamokų, kurios organizuojamos gamtoje, pvz., Kurtuvėnų regioniniame parke, Mūšos Tyrelio pelkės pažintiniame take. Pamokose tyrinėjama gamta, žiūrima, kurie augalai yra įtraukti į Raudonąją knygą, šios pamokos gamtoje taip pat naudingos tuo, kad didina mokinių gebėjimą orientuotis erdvėje. Mokykla taip pat turi ekologinį taką, Kneipo taką. Buvo prieita prie išvados, kad norint gyventi švariame, tvariame pasaulyje, jį reikia susikurti patiems ugdant ir nuo mažų dienų diegiant ekologiškas vertybes. Mokykla stengiasi būti atsakinga gamtos dalyve ir į mūsų planetą žiūrėti su pagarba. Net maži žingsniai gali išsaugoti gamtą ateinančioms kartoms!

Giedrius Bučas: Socialinė atsakomybė mano didysis Aš

Antrąjį seminarą skaitė Giedrius Bučas – socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360°“ įkūrėjas, Pokyčių lyderis, visuomenininkas, socialinis verslininkas. Žygio pėsčiomis aplink mūsų šalį „Už švarią Lietuvą“ iniciatorius, įvairių kitų iniciatyvų, meninių instaliacijų autorius. „Pagrindinės globalinės pasaulio problemos yra susidarę dėl perteklinio vartojimo“ Jungtinių tautų organizacijos išvadas citavo pranešėjas. G. Bučas akcentavo Žaliojo kurso naudą, teigė, kad tai yra  puiki iniciatyva, leidžianti eiti tvarumo link. Pranešėjas išskyrė pagrindinius Žaliojo kurso tikslus: iki 2050 m.  grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui, ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo,  nebūtų nuošalyje paliktas nė vienas žmogus ir nė viena vietovė. „Kiekvienas dalykas paimtas iš gamtos išbalansuoja ekosistemą“ – teigė G. Bučas. „Juk tai apima naftos gamybą, miškų kirtimą, iškasenų kasimas – tai labai drastiškas ir stiprus žmogaus įsikišimas į gamtą“, – teigia G. Bučas. 

Apie knygų reikšmę mokant sąmoningumo apie gamtą

Seminare pranešimą „Knygų reikšmė formuojant jauno asmens vertybines nuostatas gamtosaugos tema“ skaitė rašytoja Neringa Vaitkutė. Jos teigimu, žmonės, skaitantys savo malonumui, labiau pasižymi empatija, yra dažniau linkę savanoriauti įvairiuose, taip pat ir gamtosauginiuose projektuose. Tad knygų mylėtojai aktyviau savanoriškai prisideda prie aplinkos gerovės. „Edukacinės knygos, žinynai yra labai svarbūs. Jie leidžia ne tik vykstančių pasaulyje reiškinių prigimtį, bet ir ilgainiui geriau suvokti žmogaus vietą gamtoje“, – kalbėjo N. Vatkutė. O mokiniams, norintiems geriau pažinti Lietuvos gamtą, jos gyvenimą, rašytoja rekomendavo skaityti gamtininko Selemono Paltanavičiaus knygas. O štai norintiems į gamtos pasaulį pažvelgti per humoro prizmę, rekomenduota skaityti gamtos fotografo Mariaus Čepulio knygą „Visa tiesa apie gyvūnus“. Taip pat pranešėja patarė prisiminti ir suomių rašytojos Tuvės Janson knygas apie Muminukus: „šitokio pasaulio, kuris aprašomas šiuose knygose, trokšta kiekvienas iš mūsų“, – pasakojo rašytoja ir pridūrė, kad ir jai pačiai gamta yra labai artima, mat augo kaime ir tikroje miškų ir pievų apsuptyje. Todėl gamtos motyvai labai ryškūs ir pačios rašytojos kūryboje. „Knygos suteikia vaikams galią ne tik pažinti pasaulį, bet ir sustiprina troškimą jį išsaugoti“, – teigė N. Vaitkutė.

Apibendrinant galima teigti, kad, norint gyventi tvariau, pirmiausia reikia pradėti nuo savęs: mažinti vartojimą, prieš perkant pagalvoti, ar to pirkinio mums tikrai reikia, atsisakyti plastiko arba bent sumažinti jo naudojimo kiekį. Žinių apie gamtą ir sąmoningumo, kad turime ją ne tik mylėti, bet ir saugoti, jau nuo vaikystės galima pasisemti iš knygų. O šiandien pradėti gyventi tvariau galima kasdien laikantis šių paprastų 5 taisyklių: atsisakyti, sumažinti, panaudoti dar kartą, rūšiuoti ir kompostuoti.