Įvertintas Lietuvos penkiolikmečių kūrybiškumas: lietuviai patenka į pirmąjį dvidešimtuką

Lietuvos penkiolikmečiai pasižymi gerais kūrybinio mąstymo gebėjimais. Šiandien paskelbti tarptautinio penkiolikmečių tyrimo EBPO PISA 2022 rezultatai rodo, kad Lietuva yra 13–20 pozicijoje tarp 64 šalių. Lietuvos penkiolikmečių rezultatai aukštesni už 47 tyrime dalyvavusių šalių, žemesni – už 12 šalių.

Lietuvos mokinių rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo EBPO šalių vidurkio (33 taškai) kartu su Vokietijos (33), Taivano (33), Ispanijos (33), Čekijos (33), Prancūzijos (32), Nyderlandų (32), Izraelio (32) rezultatais.

Tyrime buvo vertinami penkiolikmečių mokinių kūrybinio mąstymo gebėjimai – tiriama, kaip mokiniams sekasi kurti originalias idėjas, generuoti skirtingas idėjas, vertinti ir tobulinti kitų pasiūlytas idėjas. Kūrybinio mąstymo gebėjimų vertinimo užduotys apėmė keturias sritis: rašytinę raišką, vaizdinę raišką, socialinių problemų sprendimą ir mokslinių problemų sprendimą.

Lietuvos mokiniai geriau atliko rašytinės ir vaizdinės raiškos reikalaujančias užduotis, taip pat jiems geriau sekėsi kurti originalias idėjas.

Aukščiausius rezultatus pasiekė kas ketvirtas Lietuvos mokinys

Lietuvoje aukščiausius kūrybinio mąstymo gebėjimus pademonstravo 26 proc. mokinių – šie mokiniai pasiekė 5 arba 6 lygmenį (EBPO vidurkis – 27 proc.). 6 lygmenį pasiekę mokiniai geba kurti originalias idėjas, įskaitant nepažįstamus kontekstus, naudoti rašytinę ir vaizdinę raišką, nustatyti socialinių ar mokslinių problemų sprendimų trūkumus ir pasiūlyti originalius sprendimus, netikėtais būdais derinant vaizdinius elementus ir perteikiant originalią interpretaciją.

80 proc. šalies mokinių kūrybinio mąstymo srityje pasiekė ne žemesnį kaip 3 pasiekimų lygmenį – rezultatas reikšmingai nesiskiria nuo EBPO vidurkio (78 proc.). 3-ią pasiekimų lygmenį pasiekę mokiniai geba suformuluoti tinkamas idėjas, kaip išspręsti paprastas ir vidutinio sudėtingumo raiškos ir problemų sprendimo užduotis, o spręsdami jiems žinomas problemas, demonstruoja gebėjimą generuoti originalias idėjas ar sprendimus.

Iš tyrime dalyvavusių 64 šalių 21 šalyje daugiau nei 1 iš 2 mokinių nepasiekė 3-čio pasiekimų lygmens.

Palankioje socialinėje, ekonominėje, kultūrinėje (SEK) aplinkoje gyvenančių Lietuvos mokinių kūrybinio mąstymo rezultatai aukštesni nei nepalankioje SEK aplinkoje gyvenančių jų bendraamžių. Visose šalyse aukštesnio SEK statuso mokiniai pasiekia aukštesnių rezultatų.

Lietuvoje merginų kūrybinio mąstymo rezultatai buvo vidutiniškai 3,5 taško aukštesni nei vaikinų. Visose PISA tyrime dalyvavusiose šalyse ir teritorijose vaikinų kūrybinio mąstymo rezultatai buvo žemesni nei merginų.

78 proc. mokinių kūrybinė veikla yra maloni. 

Lietuvoje 84 proc. mokinių pritarė teiginiui, kad galima būti kūrybišku beveik bet kuriame dalyke (EBPO šalių vidurkis – 82 proc.). Šių mokinių rezultatai aukštesni.

Apskritai mokinių nurodytas vaizduotės, mąstymo atvirumo ir kūrybinio saviveiksmingumo lygis palyginti aukštas. Vidutiniškai visose EBPO šalyse šios mokinių nuostatos yra teigiamai susijusios su kūrybinio mąstymo rezultatais. Lietuvoje 78 proc. mokinių pritarė teiginiui, kad kūrybinė veikla jiems yra maloni.

Lietuvoje 69 proc. mokinių nurodė, kad jiems įdomu žinoti, kaip viskas veikia, 62 proc. mokinių nori suprasti, kodėl žmonės elgiasi taip, kaip elgiasi. 65 proc. penkiolikmečių mokinių tikisi įgyti aukštąjį išsilavinimą.

75 proc. mokinių teigia, kad mokytojai vertina jų kūrybiškumą

Lietuvoje 65 proc. mokinių nurodė, kad mokytojai jiems skiria pakankamai laiko kūrybiškiems užduočių sprendimams sugalvoti (EBPO šalių vidurkis – 63 proc.). Visose tyrime dalyvaujančiose šalyse mokiniai, teigiantys, kad jų mokytojai vertina mokinių kūrybiškumą (Lietuvoje tokių mokinių yra 75 proc.), dažniau pademonstravo aukštesnius kūrybinio mąstymo rezultatus.

Lietuvoje 96 proc. (EBPO – apie 90 proc.) mokinių mokosi mokyklose, kurių vadovai mano, kad kūrybišku galima būti beveik visuose dalykuose ar kad kūrybiškumą galima išugdyti.

Lietuvos mokiniai turi galimybę kartą per savaitę ar dažniau savoje mokykloje lankyti dailės (73 proc.), dramos (54 proc.), kūrybinio rašymo (33 proc.) ar kompiuterinio programavimo (58 proc.) užsiėmimus.

Skaitmeninių išteklių naudojimo įtaka nevienareikšmė

Būdami mokykloje, skaitmeninius išteklius mokymosi tikslais vieną valandą ar ilgiau naudoja 61 proc. Lietuvos mokinių, o už mokyklos ribų – 57 proc. (EBPO vidurkiai: 55 proc. ir 50 proc.). Panašiai kaip ir matematinio raštingumo atveju skaitmeninių išteklių naudojimas turi nedidelę teigiamą įtaką mokinių kūrybinio mąstymo rezultatams, tačiau tik iki tam tikros ribos.

Apie tyrimą

EBPO PISA 2022 tyrimo skaitymo gebėjimų, matematinio ir gamtamokslinio raštingumo rezultatai paskelbti praėjusių metų gruodį. Jie parodė, kad Lietuvos penkiolikmečių mokinių skaitymo gebėjimų, matematinio ir gamtamokslinio raštingumo rezultatai išliko panašūs kaip prieš kelerius metus ir atitinka EBPO šalių vidurkį bei reikšmingai lenkia visų tyrime dalyvavusių šalių vidurkį. Tyrime iš viso dalyvavo 81 šalis.

Parengta pagal pranešimą žiniasklaidai