Įvertinta kryžių lankymo tradicija Griškabūdyje

Vilniaus rotušėje pristatytos pirmosios dešimt į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašytos vertybės ir įteikti sertifikatai jų saugotojams. Vienas tokių sertifikatų parkeliavo ir į Šakių rajoną – į Griškabūdžio seniūniją.

Iškilmingoje ceremonijoje tradicinės kultūros puoselėtojus sveikino Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson ir padėkojo visiems, kurie prisidėjo prie Sąvado kūrimo, ypač tiems, kurie saugo ir puoselėja mūsų kultūrinę atmintį. Pasak ministrės, Lietuvos visuomenei ar atskiroms bendruomenėms svarbūs tradicinės kultūros reiškiniai nuo šiol bus įtraukiami į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Aukštaičių vestuvės, lopšinės, dzūkų dainos, tradicinė polka, Mindų kaimo stintų gaudymas, Kūčių vakarienė, Užgavėnių tradicijos, keptinio alaus gamyba, šiaudiniai sodai ir kryžių lankymo tradicija Griškabūdžio seniūnijoje – tai pirmosios dešimt vertybių, kurias nuoširdžiai ir išradingai pristatė šių tradicijų saugotojai – asmenys, šeimos, bendruomenės, valstybės ir savivaldybių institucijos. Bendruomeninę procesiją – kryžių lankymo tradiciją Griškabūdžio apylinkėse – renginio metu giesme pristatė Bliuviškių kaimo bendruomenės ir Griškabūdžio parapijos žmonės, už šią tradiciją mūsiškiai Vilniuje ir atsiėmė Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sertifikatą, kuris įteiktas Griškabūdžio kultūros centro direktorei Rasai Uzialienei. Sertifikate pažymima, kad tradicijos puoselėtojai yra Griškabūdžio parapija, Bliuviškių bendruomenė.

Šiandien tradicijos sergėtoja yra bliuviškietė Marytė Gudaitienė, kryžių giedojimo procesiją veda Griškabūdžio parapijos kunigas Vytautas Mazirskas, gieda bendruomenės žmonės, lankomi 15 kryžių: Bliuviškių, Vidgyrių, Šukėtų, Sparvinių, Patašinės ir Patamošupio kaimuose.

Tradiciją fiksuoti padėjo Viktoras Jasulevičius, atsiminimus užrašė Liuda Abraitienė, Sąvadą parengė Griškabūdžio kultūros centro darbuotoja Nijolė Černevičienė, talkino už Sąvado sudarymą rajone atsakinga Aurelija Papievienė bei Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) darbuotojai – Nijolė Marcinkevičienė, Loreta Sungailienė, Skirmantė Ramoškaitė.

Kryžių lankymo tradicija buvo paplitusi visoje Lietuvoje, tačiau Bliuviškių ir kaimyninių kaimų gyventojai kryžių lankymo tradiciją tęsia iki šių dienų. Vengdami sovietinio rėžimo aktyvistų persekiojimų gyventojai kryžius lankė individualiai, nedidelėmis grupelėmis rinkosi prie kaimo kryžiaus, meldėsi savo šeimos, bendruomenės intencijomis. Atgavus Lietuvos nepriklausomybę, kryžių lankymo tradicija vėl buvo tęsiama. Kryžių lankymo-gerbimo apeiga susijusi su Šeštinėmis – Kristaus Dangun įžengimo švente. Pirmadienis, antradienis ir trečiadienis prieš Šeštines būdavo vadinamosios Kryžiavos dienos, ūkininkai tai pat su maldomis ir giesmėmis lankydavo ir javų laukus, maldaudami dieviškųjų galybių globos javams, gyvuliams, sveikatos šeimynai.

Artėjant Šeštinėms, sutvarkoma kryžių aplinka, pasodinama, pamerkiama gėlių, žalumynų, padedama žvakelių. Kaimų gyventojai vienas kitam perduoda žinią, kuri iš Kryžiavos dienų pasirinkta procesijos pravedimui, kurią valandą renkamasi prie pagrindinio kaimo kryžiaus. Renkamasi anksti ryte. Stengiamasi, kad procesijoje dalyvautų nors vienas iš šeimos narių. Apeiga pradedama prie pagrindinio kaimo kryžiaus. Po to procesija patraukia prie kito kryžiaus ir taip, giedant Visų Šventųjų litaniją, apeinami visi kaimo ir laukų kryžiai. Meldžiamasi už kryžiaus statytojus, jų šeimas, Dievo prašoma gero derliaus.

Procesija užbaigiama kaimo kapinaitėse.

Kad Kryžių lankymo gyvoji tradicija būtų tęsiama Griškabūdžio krašte, vyresnieji bendruomenės nariai ją stengiasi perduoti savo vaikams, anūkams. Prie kryžių lankymo tęstinumo prisideda vietiniai bendruomenės gyventojai, ūkininkai, tautodailininkai, kurie atstato, restauruoja kryžius, jie yra tikrieji tradicijos saugotojai ir tęsėjai.

Kiekvienais metais Sąvado valdytojui (Kultūros ministerijai) ir tvarkytojui (LNKC) bus galima teikti paraiškas, tad savo tradicijas saugančios ir tęsiančios bendruomenės turės galimybę jas išryškinti ir parodyti kitiems.

Šakių rajono laikraštis „Draugas“