Įvertino „valstiečių“ lyderių susikirtimus: R. Karbauskis ir S. Skvernelis juda išsiskiriančiais kursais

Šią savaitę tarp opozicijos lyderio Sauliaus Skvernelio ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio viešoje erdvėje pasirodė kilusios įtampos. Trintys atsirado dėl to, kad S. Skvernelis pareiškė pasigendąs R. Karbauskio vadovaujamo šešėlinio Ministrų Kabineto „loginio bendradarbiavimo“ su Seimo opozicija ir neslėpė manąs, kad šešėlinė Vyriausybė šiuo metu užsiima visai ne tuo, kuo turėtų. Į šią opozicijos lyderio kritiką sureagavo ir pats R. Karbauskis. Šešėlinis ministras teigė S. Skvernelio pasisakymus vertinąs kaip nesusipratimą ir iš to konflikto nedarąs.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas apžvalgininkas Virgis Valentinavičius, reaguodamas į pastarąjį „valstiečių“ lyderių susikirtimą, mano, kad tai yra pirmasis signalas apie rimtesnius nesutarimus tarp šių politikų. Apžvalgininkas teigia, kad gana akivaizdu, jog R. Karbauskis ir S. Skvernelis juda „išsiskiriančiais kursais“.

Su tuo, kad nesutarimai tarp R. Karbauskio ir S. Skvernelio pastaruoju metu didėja, sutinka ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas. Politologas mano, kad S. Skvernelis, kritikuodamas R. Karbauskį, galimai bando pademonstruoti savo atskirąją nuomonę, pozicionuoti save kaip pragmatiškesnį lyderį.

V. Valentinavičius: tai pirmieji signalai apie rimtesnius nesutarimus

Apžvalgininkas V. Valentinavičius mano, kad šią savaitę vėl išryškėjusios trintys tarp R. Karbauskio ir S. Skvernelio pirmą kartą signalizuoja apie rimtesnius nesutarimus tarp šių politikų.

„Ko gero, tai yra pirmas kartas, kai kažkas yra rimtesnio. Tų susikirtimų yra buvę ir anksčiau, bet kol S. Skvernelis buvo premjeras, jie ateidavo ir praeidavo. Pagrindinė priežastis, mano nuomone, tai, kad S. Skvernelis turėjo ką veikti, premjero darbas jam buvo įdomus ir šie apsižodžiavimai buvo epizodiški, nes kiekvienas dirbo savo darbą. S. Skvernelis premjeravo, o R. Karbauskis ant užpakalinės automobilio sėdynės, iš Kultūros komiteto pirmininko pozicijos, faktiškai valdė visą daugumą“, – Eltai teigė V. Valentinavičius.

„Dabar situacija yra nauja ta prasme, kad parlamentaras S. Skvernelis nelabai turi ką veikti. Jam įstatymo leidybos reikalai ir politinės diskusijos parlamente nelabai įdomios, jis vykdomosios valdžios mėgėjas“, – pridūrė MRU docentas.

Apžvalgininko teigimu, pagrindinė tarp politikų tvyrančios įtampos priežastis, kad R. Karbauskis nelabai  ir bando padėti S. Skverneliui atrasti jam tinkantį vaidmenį Seime.

„Šis apsižodžiavimas skiriasi tuo, kad S. Skvernelio neįtraukimas, nepadarymas šešėlinės Vyriausybės vadovu reiškia, kad R. Karbauskis visą procesą nori valdyti pats. Ir tai reiškia, kad R. Karbauskis neatsižvelgia į S. Skvernelio asmeninius pomėgius. Jis jam paliko opozicijos lyderio vaidmenį Seime, o tai yra parlamentinis vaidmuo. Parlamentas nėra S. Skvernelio stichija ir tyčia ar ne, bet R. Karbauskis atsisako tai matyti“, – sakė jis.

Todėl V. Valentinavičius atkreipia dėmesį, kad „valstiečiams“ atsidūrus opozicijoje pasikeitė sambūvio tarp S. Skvernelio ir R. Karbauskio formulė.

„Turint galvoje R. Karbauskio valdingumą ir savininkišką požiūrį į „valstiečių“ partiją apskritai, tai susidaro toks įspūdis, kad R. Karbauskio bazinio instinkto kontroliuoti viską, kas įmanoma, veikimas yra gerokai sustiprėjęs“, – teigė V. Valentinavičius.

„Opozicijoje R. Karbauskis nebeduoda galimybės S. Skverneliui būti savarankišku politiku, nes mano, kad viską reikia daryti pačiam“, – taip pat akcentavo jis.

Apžvalgininkas teigia, kad R. Karbauskis greičiausiai pradeda manyti, kad „valstiečiams“ S. Skvernelis nebėra reikalingas, todėl S. Skvernelis yra priverstas svarstyti apie alternatyvas, kuria linkme pakreipti savo politinę ateitį.

„Karbauskis mano, kad „valstiečiai“ ir jis pats jau gali apsieiti be Skvernelio, o Skvernelis, matyt, priverstas pradėti galvoti, kad jam teks apsieiti be Karbauskio ir tada svarstyti alternatyvas“, – sako MRU docentas.

Vis tik apžvalgininkas įsitikinęs, kad tiek alternatyva steigti savo judėjimą, tiek alternatyva jungtis prie jau egzistuojančios politinės jėgos S. Skverneliui būtų pavojinga. V. Valentinavičius mano, kad S. Skvernelis neturi partijos steigimui reikalingų asmeninių savybių ir finansinių išteklių. MRU docentas taip pat teigia, kad vienintelė jėga, su kuria S. Skvernelis galėtų sieti savo politinę ateitį, yra socialdemokratai, tačiau ir šis scenarijus, apžvalgininko teigimu, vargiai tikėtinas.

Visgi V. Valentinavičius įsitikinęs, kad kol kas R. Karbauskis ir S. Skvernelis juda „išsiskiriančiais kursais“.

„Manau, kad S. Skvernelis pirmas pajaus, kad išsiskiriantis kursas jam asmeniškai reiškia kelią į politinę dykumą. Tada klausimas, ar jis eis ir nueis į politinę dykumą, ar kažkuriuo metu susivoks, kad yra dykumoje ir bandys grįžti“, – svarstė apžvalgininkas.

T. Janeliūnas: S. Skvernelis save bando parodyti kaip pragmatiškesnį lyderį

Nors politologas T. Janeliūnas atkreipia dėmesį, kad tarp S. Skvernelio ir R. Karbauskio atsiradusi trintis nėra nauja, vis tik profesorius pripažįsta, kad pastaruoju metu nesutarimai tarp politikų didėja.

„S. Skvernelis gana skeptiškai atsiliepė apie LVŽS šešėlinę Vyriausybę iš esmės nuo pat jos sudarymo. Kaip žinoma, jis kaip ir atsisakė įsitraukti į jos veiklą. Tai ši tendencija tiesiog tęsiasi toliau ir akivaizdu, kad S. Skvernelis neketina kažkaip keisti savo nuomonės. Jam atrodo, kad R. Karbauskio bandymai tokiu būdu aktyvinti kažkaip opozicijos veiklą yra neprasmingi. Šia prasme yra tokia, matyt, natūrali būsena, kad tas atitolimas tarp R. Karbauskio ir S. Skvernelio padidėja“, – Eltai teigė T. Janeliūnas.

Profesorius taip pat mano, kad S. Skverneliui aštriau pasisakyti R. Karbauskio ir jo vadovaujamos šešėlinės Vyriausybės atžvilgiu leidžia ir formalaus tiesioginio pavaldumo nebuvimas.

„Visi supranta, kad vienaip ar kitaip jis atstovauja LVŽS, vis dėlto to formalaus tiesioginio pavaldumo santykio nebuvimas leidžia S. Skverneliui kalbėti atviriau nei jo vadovavimo Vyriausybei metu“, – sakė politologas.

T. Janeliūnas mano, kad S. Skvernelis, kritikuodamas R. Karbauskį, galimai bando ir pademonstruoti savo atskirąją nuomonę, pozicionuoti save kaip pragmatiškesnį lyderį.

„Tikslingas noras parodyti, kad jis turi savo nuomonę, kad jis turi savo veiklos kažkokią darbotvarkę, kuri nesutampa su R. Karbauskio ir tokiu būdu rodyti save kaip galbūt pragmatiškesnį lyderį, turintį aiškesnius uždavinius“, – sakė T. Janeliūnas.

Profesorius mano, kad šiuo metu R. Karbauskis ir S. Skvernelis tarsi žaidžia tarp dviejų alternatyvų.

„Viena alternatyva yra R. Karbauskis su savo šešėlinės Vyriausybės programa, kuri yra kažkur paralelinėje visatoje ir kuri labiau yra skirta tik partijos struktūrai palaikyti. Kita alternatyva yra S. Skvernelio kaip opozicijos lyderio (...). S. Skvernelis dirba konkrečiai su frakcija, R. Karbauskis dirba daugiau su partija“, – atkreipė dėmesį jis.

Vis tik T. Janeliūnas mano, kad ilgainiui išryškės, kurio politiko siūloma alternatyva „valstiečiams“ yra priimtinesnė.

„Šios dvi alternatyvos gali tikrai prasilenkti ir, aš manau, kad ilgainiui išryškės, kas partijai yra svarbiau. Kas turi didesnę įtaką: ar S. Skvernelis, kuris labiau yra nukreipęs savo dėmesį ir veiklą į frakcijos darbus, ar R. Karbauskis, kuris vis dėlto turi visą partijos struktūrą ir planavimą galbūt kažkokioje ilgesnėje perspektyvoje“, – sakė jis.

Nors profesorius teigia, kad kol kas per anksti svarstyti, ar S. Skvernelio ir R. Karbauskio politinis kelias išsiskirs, vis tik, jo nuomone, ilgainiui, artėjant 2024 m. Seimo rinkimams, politikams tokių minčių gali kilti.

„Artėjant rinkimams, aš manau, kad tikrai gali būti tokių minčių, priklausomai nuo to, kokios nuotaikos vyraus partijoje. Jei partija matys didesnį potencialą S. Skvernelio asmenyje kaip galimo lyderio, tai visiškai įmanoma, kad tada bruzdėjimai partijos viduje ir S. Skvernelio judesiai daryti kažką aiškiau ir konkrečiau, atsiribojant nuo R. Karbauskio, gali tikrai išryškėti“, – teigė T. Janeliūnas.

Gailė Jaruševičiūtė (ELTA)