Įvertino tikimybę, kad artimiausiu metu Lietuvą gali užpulti Rusija: gyventojų nuomonei įtakos turi rinkiminis sezonas

Ekspertams ir politikams pažymint, kad Ukrainai pralaimėjus kovą prieš Rusiją kitas agresoriaus taikinys gali būti Baltijos valstybės, Lietuvos gyventojai karo šalyje tikimybę vertina rezervuotai. Kaip rodo atliktos apklausos, didesnė gyventojų dalis nemano, kad per artimiausius kelerius metus Rusija ryžtųsi užpulti NATO priklausančią Lietuvą. Ekspertų teigimu, nors karo tema šalyje kalbama dažnai, gyventojų vertinimus veikia su geopolitine realybe mažai susijusios vidaus politikos aplinkybės.

Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos metu buvo prašoma įvertinti tikimybę, kad artimiausiu metu Rusija galėtų užpulti Lietuvą. Atsakydami į klausimą, respondentai turėjo nurodyti konkretų skaičių 100 procentų skalėje, kai nulis reiškia, kad Rusija tikrai neužpuls Lietuvos, o 100 procentų – kad per artimiausius kelerius metus toks scenarijus yra neišvengiamas.

Tyrimo duomenys atskleidė, kad beveik dešimtadalis (9 proc.) gyventojų nemano, kad per artimiausius kelerius metus Rusija galėtų užpulti Lietuvą. Jų teigimu – tokia tikimybė lygi nuliui.

Tai, kad karo Lietuvoje tikimybė nors ir nedidelė, bet egzistuoja mano šiek tiek daugiau nei trečdalis (34 proc.) apklaustųjų. Ši gyventojų dalis Rusijos puolimo tikimybę įvertino nuo 1 iki 30 procentų.

Savo ruožtu apie ketvirtadalis apklaustų šalies gyventojų įsitikinę, kad karinės agresijos Lietuvoje tikimybė yra vidutinė (nuo 31 iki 50 procentų).

14 proc. piliečių sako, kad Rusijos puolimas artimiausiu metu yra net labai realus. Jų teigimu, tokia tikimybė siekia daugiau nei 50 procentų. Galiausiai, manančių, kad karas Lietuvoje yra neišvengiamas, yra vos vienas procentas.

Dar apie penktadalį (18 proc.) apklaustųjų neturėjo nuomonės arba į šį klausimą neatsakė.

Didmiesčių gyventojai Rusijos karinę agresiją vertina kaip mažai tikėtiną

„Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, Lietuvos vyrai (49 proc.), didmiesčių gyventojai (48 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (51 proc.) Rusijos karinės agresijos tikimybę vertina kaip mažai tikėtiną. Būtent šioms visuomenės grupėms priklausantys gyventojai dažniau tvirtino, kad tikimybė, jog Rusija užpuls Lietuvą, siekia nuo 1 iki 30 procentų arba apskritai yra lygi nuliui. Iš viso tokių gyventojų buvo 43 proc.

Savo ruožtu vyresni nei 50 metų žmonės, kaimo gyventojai bei piliečiai su vidutinėmis šeimos pajamomis per mėnesį agresijos tikimybę dažniau buvo linkę vertinti kaip vidutinę (nuo 31 iki 50 procentų).

O tai, kad Rusija artimiausiu metu veikiausiai pasikėsins į NATO priklausančią Lietuvą, dažniau minėjo mažesnių miestų gyventojai.

Dažniau neturėjo nuomonės arba nenorėjo atsakyti į šį klausimą moterys, jaunimas iki 30 metų, besimokantis jaunimas, rusų ir lenkų tautybių gyventojai.

Rusijos grėsmių vertinimui įtakos turi politikų nesutarimai

Komentuodama apklausos rezultatus, „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė sako, kad gyventojų nuomonių pasiskirstymas rodo, jog Rusijos pradėto karo Ukrainoje sukeltas šokas praėjo. Dabar, pastebi sociologė, tiek Rusijos grėsmė, tiek Kremliaus karinės agresijos tikimybė Lietuvoje vertinama vykstančių politinių debatų kontekste.

„Žmonės dabar daug ką vertina per rinkimų prizmę. Ypač rinkiminio sezono metu, kai politikai šneka skirtingais balsais. Dėl to žmonės ilgainiui pradeda gilintis ne tiek į tai, kas yra sakoma, bet pradeda reaguoti ir į tai, koks konkrečiai politikas šneka“, – Eltai sakė sociologė.

Todėl, pasak jos, tam tikrais atvejais visuomenė nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, gali vertinti ne tik remdamasi geopolitine aritmetika.

 „Jei nepatinka šnekėtojas – tai tada jo nuomonė atrodo nepagrįsta arba perdėta, arba tiesiog atmetama. Šis faktorius labai svarbus. Saugumo klausimais žmonės labiau pasitikėtų, jei kalbėtų ekspertai ar analitikai. Politikai neprideda patikimumo, net tais atvejais, kai viskas susakoma teisingai“, – teigė ji.

Diskusijos dėl gynybos finansavimo visuomenei galėjo sukelti klausimų vertinant Rusijos grėsmę

Rusijos grėsmės vertinimui, pripažįsta R. Ališauskienė, įtakos turi ir politikų diskusijos dėl gynybos finansavimo. Didesniajai daliai politikų tvirtinant, kad dėl gynybos finansavimo susitarti galima ir po Seimo rinkimų, šalies gyventojai natūraliai ima dvejoti, ar ekspertų bei dalies valdžios atstovų siunčiamos žinutės dėl prastėjančios geopolitinės padėties yra išties rimtos.

„Dabar politikai sutaria, kad gynybą reikia stiprinti, bet tik ties tuo ir susitaria. Ar dabar, ar rytoj, kokiais būdais... Dėl šių klausimų gaunasi kažkokia kakofonija“, – pažymėjo „Baltijos tyrimų“ direktorė.

Skirtingų partijų rėmėjai Rusijos grėsmę gali įvertinti skirtingai

Kita vertus, pastebi R. Ališauskienė, nuomonės vertinant šalies saugumo lygį ar tas pačias Rusijos keliamas grėsmes gali priklausyti ir nuo žmogaus partinių preferencijų. Kitaip tariant, socialdemokratus ar konservatorius palaikantys gyventojai Lietuvai kylančias grėsmes vertins taip, kaip apie jas kalba šių partijų lyderiai.

„Dabar galima pastebėti, kad tie, kurie yra labiau linkę paremti valdančiuosius, labiau tą grėsmę pabrėžia ir mato kaip didesnę nei opozicijos rinkėjai. Tačiau tai susiję ir su kalbėtojais. Natūralu, kad jei kalbėtojas yra valdantysis, opozicijos šalininkams jis nėra autoritetas, tada eina kiti motyvai – kad tai gąsdinimai prieš rinkimus vien tam, kad susirinktų pinigų“, – sakė R. Ališauskienė.

Apklausa vyko 2024 m. vasario 22 – kovo 5 dienomis. Apklaustas 1021 Lietuvos gyventojas (18 metų ir vyresnis), tyrimas vyko 115 atrankos taškų. Tyrimo rezultatai atspindi 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida neviršija 3,1 procentinių punktų.