Politika | 9 MIN.
Nors Seimas įstatymu yra nustatęs buvusių KGB bendradarbių prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos tvarką, o valstybė įsipareigojo įslaptinti 75 metams duomenis apie juos, ši tema iš politinės darbotvarkės neišnyko.
Naują su liustracijos procesu susijusią iniciatyvą šį politinį sezoną teikia Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Stasys Tumėnas.
Įstatyme jis siūlo numatyti, kad informacija apie slaptą bendradarbiavimą su KGB būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas arba į jas kandidatuoja. Politikas taip pat siūlo įteisinti, kad asmenys, pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, negalėtų eiti savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigų.
Seimo Teisės departamentas nuosekliai laikosi pozicijos, kad siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucijai ir joje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Tačiau įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujantys Eltos kalbinti politikai sako, kad liustracija – politinės valios klausimas.
L. Kasčiūnas: dėl bendradarbiavimo su KGB visų valstybės tarnautojų paviešinimą vertinu rezervuotai, o dėl vadovų – tokios idėjos neatmesčiau
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas rezervuotai vertina siūlymą į viešinamų pareigybių sąrašą įtraukti visą valstybės tarnybą, nes tai reikštų, kad valstybė nesilaiko duoto pažado.
„Valstybė turi laikytis duoto pažado. Norėčiau paminėti fundamentalius aspektus: prisipažinusieji yra tie žmonės, kurie buvo agentūriniame tinkle, bet kai valstybė prieš 30 metų pakvietė juos prisipažinti, pasakyti, ką jie žino,jiems buvo suteikta tam tikra garantija. Valstybė davė žodį: jeigu jūs neisite į politiką, nesieksite teisėjų, prokurorų pareigų – informacija apie jus nebus išviešinta. Tai buvo valstybės įsipareigojimas. Tokia buvo yra liustracijos idėja”, – Eltai sakė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys L. Kasčiūnas.
Jis pastebi, kad įstatymo pataisų rengėjas Stasys Tumėnas aiškinamajame rašte cituoja istorikus, kad nepriklausomoje Lietuvoje dar galėjo būti apie 25 tūkstančių asmenų, sovietų valdymo laikotarpiu bendradarbiavusių su KGB, iš jų 2000 m. atėjo prisipažinti tik1589 asmenys.
„Siūloma išviešinti tik tuos, kurie prisipažino. Tai reiškia, kad mes sukuriame nelygiavertę situaciją, nes tie, kurie prisipažino bus blogesnėje situacijoje negu tie, kurie, vaizdžiai tariant, „sėdi krūmuose”. Manyčiau, kad pas principas yra ydingas. Rusija, sakykime, turi duomenis apie visus 25 tūkst., o mes išviešinsime tik tai dalį buvusių KGB bendradarbių? Kita vertus, jeigu tu Seimo narys, Vyriausybės narys, meras, kandidatuoji į šias pareigas, tai turi svarstyti, nes iš anksto žinai, kad informacija apie buvusį bendradarbiavimą su KGB bus paviešinta”,– sakė Seimo NSGK pirmininkas L.Kasčiūnas.
Beje, Seime anksčiau buvo pasiūlymų į viešinamų pareigų sąrašą įrašyti europarlamentarus, diplomatus.
Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas nemano, kad reikėtų paviešinti visus su KGB bendradarbiavusius valstybės tarnautojus, bet, jo nuomone, verta pagalvoti apie valstybinių įmonių vadovus, apie užimančius vadovaujančias pareigas valstybės tarnyboje.
„Kodėl ne? Galima pagalvoti. Tokios idėjos aš iki galo neatmesčiau, tai galima būtų svarstyti. Bet dar kartą raginu nepamiršti pačio pamato, kaip tai prasidėjo. Valstybė turi laikytis duoto pažado, bet idėja praplėsti pareigybių sąrašą, manyčiau, svarstytina ir kalba turėtų būti apie užimančius vadovaujančias pareigas valstybės tarnyboje, apie valstybinių įmonių vadovus”, – sakė L. Kasčiūnas.
R. Tamašunienė: „raganų medžioklės“ nebus, bet tai svarbus biografijos faktas
Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujanti Seimo narė Rita Tamašunienė siūlymą paviešinti valstybės tarnyboje dirbančius buvusius KGB bendradarbius vertina kaip bandymą kalbėti apie šią problemą, tačiau mano, kad toks siūlymas yra aiškiai per siauras.
„Nemanau, kad viešinimo faktas turi būti taikomas selektyviai. Laikausi pozicijos, kad reikia paviešinti visus - tai yra prisipažinusius apie buvusį bendradarbiavimą su KGB ir neprisipažinusius. Valstybė turi žinoti apie visus, kurie bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Nepritariu selektyvaus principo taikymui, nes tada tas, kas dirba valstybės tarnyboje, bus paviešintas, o kas užima kitas atsakingas pareigas valstybėje bus įslaptingas”, – Eltai sakė R. Tamašunienė.
Ji taip pat pažymi, kad ir šiuo metu pretenduojant į renkamus postus anketoje reikia nurodyti, ar esi bendradarbiavęs su KGB.
„Tačiau yra įstatyminių spragų, nes Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ne visada gali tai sukontroliuoti. Mano nuomone, tai atsitinka todėl, kad įstatyme nėra bendros nuostatos, įpareigojančios paskelbti visus buvusius KBG bendradarbius ir užbaigti liustracijos procesą”, – sakė R. Tamašunienė.
Jos manymu, dabar galiojanti įstatymo nuostata įslaptinti buvusius KGB bendradarbius 75 metams yra netinkama, ji piktina visuomenę, kuri nori teisingumo.
„Tai išgirstu per susitikimus su rinkėjais.Jie stebisi, kodėl taip gali būti, nes jie žino, kad, pvz. tas ar kitas žmogus kažkada bendradarbiavo su spectarnybomis, skundė, rašė raportus, bet ir dabar užima atsakingas pareigas. Bet, deja, to fakto niekaip negalima patikrinti, įstatymas nesuteikia tokios galimybės”, – sakė Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotoja Rita Tamašunienė.
Jai susidarė įspūdis, kad „kažkodėl valdančioji dauguma kaip niekas kitas nori įslaptinti buvusius KGB bendradarbius ir išlaukti, kuomet tokių žmonių tiesiog neliks gyvųjų tarpe”.
„Niekas čia nesiruošia organizuoti “raganų medžioklės”, bet tai yra svarbus biografijos faktas. Tai, kas priklauso pagal duomenų apsaugą, privalėtų būti apsaugota, tiems žmonėms negrėstų sankcijos, bet informacija apie buvusius KGB bendradarbius neturi būti slapta. Darbdaviai ir į pareigas priimančios institucijos galėtų įvertinti tą praeityje buvusią veiklą", – mano R. Tamašunienė.
Kaip ELTA jau skelbė, šių metų gegužės 25 d. dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai Seimas nutarė nesvarstyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujančių Seimo narių parengtų įstatymo pataisų, siūlančių nuo 2024 metų sausio 1 d. paviešinti buvusius KGB bendradarbius.
Tačiau Seimo narė R.Tamašunienė nemano, kad KGB bendradarbių išslaptinimas prieštarauja Konstitucijai. Jų išviešinimas, jos nuomone, atitiktų Konstitucijos dvasią ir tą reikėtų padaryti. Eltai ji sakė, kad LLRA-KŠS rudens sesijoje vėl ketina parengti ir teikti Seimui patobulintas liustracijos procesą reglamentuojančias įstatymo pataisas.
Seimo Teisės departamentas: prieštarauja Konstitucijai, pareigų sąrašas neturėtų būti plečiamas
Seimo teisininkai kritiškai vertina parlamente atsirandančias iniciatyvas paviešinti prisipažinusius Lietuvos valstybei bendradarbiavus su KGB. Vertindamas tokius projektus Seimo Teisės departamentas ne kartą yra akcentavęs, kad tai prieštarauja Konstitucijai. Panašių išvadų sulaukė ir Seimo nario S. Tumėno įregistruotos įstatymo pataisos.
„Manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie valstybės tarnautojo pareigas einančių arba į jas kandidatuojančių asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio šie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui“, – sakoma Teisės departamento išvadoje.
Joje nurodoma, kad valstybė įsipareigojo saugoti valstybės paslaptį sudarančią informaciją ir sukūrė asmenų, paklususių įstatymo reikalavimui ir savanoriškai prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, teisėtus lūkesčius, kad jų prisipažinimas ir pateikti duomenys liks įslaptinti, jeigu jie nepretenduos užimti Prezidento, Seimo ir savivaldybių tarybų narių, Vyriausybės narių, teisėjų ir prokurorų pareigų.
„Šių pareigų sąrašas neturėtų būti plečiamas, nes kitaip galėtų būti paneigti asmenų, pasitikėjusių valstybe bei jos teise ir suteikusių valstybei atitinkamą informaciją apie save, teisėti lūkesčiai“, – mano Seimo teisininkai.
Į pareigų, kurias einant arba į kurias kandidatuojant yra išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie asmens slaptą bendradarbiavimą su KGB, sąrašą įtraukus visas valstybės tarnautojų pareigybes, Teisės departamento nuomone, „galėtų būti paneigti šias pareigas einančių arba ketinančių į jas kandidatuoti asmenų teisėti lūkesčiai ir pažeisti jų teisėti interesai“.
„Toks įstatymas reikštų, kad valstybė nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų asmeniui, juo būtų pakirstas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise, taigi būtų pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, kurie (...) neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai“, – sakoma Teisės departamento išvadoje.
ELTA primena, kad 2015 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo įsipareigojo įslaptinti 75 metams ir saugoti tokių asmenų pateiktą informaciją ir duomenis apie juos.
Informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo ar savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.
etaplius TV
0
