Aktualijos | 7 MIN.
Seimo Teisės departamentas abejoja, ar papildžius Baudžiamąjį kodeksą straipsniu, numatančiu baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą vertimąsi azartinių lošimų veikla ar siūlymą juose dalyvauti, nelegalūs lošimai bus efektyviau valdomi.
Seimo teisininkai, įvertinę tokį Seimo nario Justo Džiugelio įregistruotą Baudžiamojo kodekso papildymo projektą, pasiūlė diferencijuoti veikas, užtraukiančias administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą vertimąsi azartinių lošimų veikla.
„Atsakomybė už tuos pačius veiksmus, t. y. už azartinių lošimų organizavimą neturint tam reikalingos licencijos, nustatyta ir Administracinių nusižengimų kodekse.(...) Įtvirtinus siūlomą teisinį reguliavimą, kuriuo atsisakoma baudžiamajai atsakomybei atsirasti būtino neteisėto azartinių lošimų organizavimo požymio – versliškumo ar stambaus masto, nebūtų aišku, kada iš esmės analogiška veika - azartinių lošimų organizavimas neturint tam reikalingos licencijos ar leidimo, užtrauktų baudžiamąją, o kada administracinę atsakomybę“, – sakoma Seimo Teisės departamento išvadoje.
Seimo teisininkų nuomone, svarstytina, ar pats siūlymas dalyvauti azartiniuose lošimuose galėtų būti toks pavojingas, kad užtrauktų pačią griežčiausią atsakomybę, ar šiuo metu taikoma administracinė atsakomybė už tokius veiksmus nėra pakankama ir efektyvi priemonė.
„Be kita ko, nėra aišku, kada siūlymas, kaip viena iš skatinimo formų dalyvauti azartiniuose lošimuose būtų vertinamas kaip itin pavojingas ir užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, o kada tokie veiksmai būtų laikomi nusižengimu“,– sako Seimo Teisės departamentas.
Nustačius, jog asmuo užsiiminėjo komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos tokiai veiklai, kai licencija yra būtina, baudžiamoji atsakomybė, anot Seimo teisininkų, atsiranda tik tada, kai nustatoma, jog šia veikla užsiimama versliškai arba stambiu mastu.
„Nenustačius nei stambaus masto, nei versliškumo tokie asmens veiksmai kvalifikuojami kaip administracinis nusižengimas, numatytas Administracinių nusižengimų kodekse“, – pažymi Seimo Teisės departamentas.
Seimo teisininkai akcentuoja, kad baudžiamoji atsakomybė yra priemonė, taikoma tik kraštutiniais atvejais, kai vertybių neįmanoma apginti kitomis teisinėmis priemonės, pavyzdžiui, pritaikius administracinę ar civilinę atsakomybę.
Seimo Teisės departamentas mano, kad dėl pasiūlyto projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.
J. Džiugelis: ribojimai neveikia nelegalios rinkos
Baudžiamojo kodekso papildymo projektą įregistravęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Justas Džiugelis siūlo kriminalizuoti nelegalių azartinių lošimų organizavimą.
„Nuotolinių azartinių lošimų verslas nuo legalizavimo 2016 m. išaugo 5,5 karto. (…) Egzistuoja skirtingi vertinimai, pasak kurių, nelegalaus lošimo bendrovių apyvarta Lietuvoje siekia nuo 10 iki 30 proc. legalios rinkos apyvartos”, – sako J. Džiugelis.
Pasak parlamentaro, legali lošimų rinka Lietuvoje gana griežtai reguliuojama, periodiškai atsiranda nauji ribojimai.
„Tačiau šios priemonės neveikia nelegalios rinkos pasiūlos, kurią 100 proc. sudaro nelegalūs nuotoliniai lošimai, kai lošimai organizuojami bendrovių, neturinčių teisės teikti šias paslaugas Lietuvos teritorijoje. Azartiniai lošimai, teikiami neturint būtinų licencijų bei leidimų, daro didelę žalą valstybei. Tokie nelegalios veiklos organizatoriai nemoka mokesčių, nesilaiko nustatytų griežtų azartinių lošimų organizavimo sąlygų (reklamos draudimo, skatinimų draudimo, apsiribojusių asmenų registro reikalavimų ir t. t.), taip pat didina neigiamas socialines lošimų pasekmes, su kuriomis dorotis tenka šalies visuomenei ir institucijoms, panaudojant biudžeto išteklius. (…)
Todėl siūlau kriminalizuoti nelegalių azartinių lošimų organizavimą Lietuvoje, iškeliant šią nusikalstamą veiką iš straipsnio, nustatančio bendrą atsakomybę už neteisėtą veiklą neturint licencijų ar leidimų, į atskirą straipsnį, dedikuotą tik atsakomybei už nelegalių azartinių lošimų organizavimą ar siūlymą dalyvauti tokiuose lošimuose“, – sako J. Džiugelis.
Jo nuomone, baudžiamojo nusikaltimo statusas leis šią veiklą tirti prokuratūrai naudojant platesnius įgaliojimus ir metodus, nei dabar suteikti Lošimų priežiūros tarnybai prie Finansų ministerijos, galinčiai tirti nelegalią lošimų veiklą tik kaip administracinį nusižengimą (azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimą).
„Kadangi dabar nelegalūs azartiniai lošimai dažniausiai organizuojami internetu iš užsienio valstybių, teisinės pagalbos prašymai ir kiti panašūs procesiniai veiksmai leis efektyviau tirti šiuos nusikaltimus bei patraukti kaltus asmenis atsakomybėn”, – sako J. Džiugelis.
Parlamentaras tikisi, kad keli sėkmingi tyrimai ir teismo nuosprendžiai atgrasys nelegalius operatorius veikti Lietuvoje, kuri nėra didelė rinka, tad, labai tikėtina, taps ir nepatraukli. Pasak jo, toks įstatymas jau sėkmingai veikia Vengrijoje.
„Mano pasiūlymai nėra nukreipti prieš Lietuvos piliečius, dalyvaujančius nelegaliuose lošimuose. Dalis jų yra probleminiai ar patologiniai lošėjai, kuriems yra reikalinga pagalba, o ne kriminalinis persekiojimas. Labai raginu nelegalių lošimų dalyvius susimąstyti, kokią žalą daro jų veiksmai – jiems patiems, jų šeimoms, valstybės poreikiams ir visuomenė interesams”, – sako parlamentaras.
Jeigu Seimas pritartų J. Džiugelio pasiūlymui, Baudžiamasis kodeksas būtų papildytas straipsniu „neteisėtas vertimasis azartinių lošimų veikla“.
Projektas numato, kad „tas, kas organizuoja azartinius lošimus (įskaitant organizuojamus nuotoliniu būdu) arba siūlo juose dalyvauti neturėdamas Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos licencijos ar leidimo tokiai veiklai, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų“. Už tokias veikas atsakytų ir juridinis asmuo.
A. Širinskienė: tai nieko nesprendžia
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė kritiškai vertina siūlymą kriminalizuoti nelegalių azartinių lošimų organizavimą.
Jos teigimu, toks Seimo nario J. Džiugelio pasiūlymas nieko nesprendžia, nes nelegalūs azartiniai žaidimai yra jau dabar kriminalizuoti Baudžiamojo kodekso straipsnyje, reglamentuojančiame neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla.
„Už vertimąsi uždrausta ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla numatytas ketverių metų laisvės atėmimas be jokių kitų bausmių alternatyvų. Jau dabar Baudžiamasis kodeksas nustato ir juridinio asmens atsakomybę“, – Eltai sakė A. Širinskienė.
Jos nuomone, J. Džiugelis, iškeldamas azartinius lošimus į atskirą Baudžiamojo kodekso straipsnį nei kriminalizuoja šios veikos (nes ji jau kriminalizuota), nei padidina bausmių.
„Priešingai, bausmes palengvina. Šiuo metu už vertimąsi uždrausta ūkine, komercine veikla numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki ketverių metų. Priėmus J. Džiugelio pasiūlymą, būtų numatytos alternatyvios bausmės laisvės atėmimui, pavyzdžiui, bus galima skirti tik viešuosius darbus.
Tad toks Baudžiamojo kodekso pakeitimas yra beprasmis ir jis niekuo neprisidės prie priklausomybių nuo azartinių žaidimų užkardymo. Priešingai, bus susilpnintas asmenų, kurie verčiasi tokia veika, baudžiamumas. Taigi, sumažės ir baudžiamosios priemonės, kaip, visų pirma, atgrasymo, galimybės“, – Eltai sakė Mišrios Seimo narių grupės seniūnė A. Širinskienė.
J. Džiugelis siūlo, kad Baudžiamojo kodekso papildymas įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d.
etaplius TV
0
