Įvertino iniciatyvą vietoj gegužės 1-osios šventine diena paskelbti gegužės 3-iąją

Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis sako, kad parlamentarų grupė, pasiūliusi vietoj Tarptautinės darbo dienos – gegužės 1-osios  šventine skelbti gegužės 3-iąją minimą Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos dieną, tokiu veiksmu „darsyk priešina ir kiršina visuomenę“.

Pasak V. P. Andriukaičio, tokio siūlymo autoriai konservatoriai „nebe pirmą kartą demonstruoja savo neišmanymą ir nežinojimą“, be to, tokia Darbo kodekso pataisa „iš kapų bandoma prikelti tai, kas neturi absoliučiai jokios prasmės“.

„Gegužės 3-iosios Konstitucija yra įdomus istorinis epizodas tarp konstitucinės teisės ekspertų, istorikų, kurie galėtų diskutuoti apie šio dokumento prasmę kaip apie rašytinį to meto teisinės minties paminklą. Tačiau šis dokumentas niekada nebuvo įsišaknijęs į visuomenės sąmonę. Paklauskite žmonių gatvėje, ar jie ką nors žino apie tą dokumentą.

Dabar, švenčiant 1922-ųjų bei 1992-ųjų metų Konstitucijų metines, galiu pasakyti, jog žmonių susidomėjimas šiais dokumentais yra menkas, o konservatoriai išsitraukė gegužės 3-iosios Konstituciją kaip propagandinės ideologijos vaisių. Staiga šiems žmonėms parūpo konstitucijos, nors tie patys asmenys garbina nedemokratinę santvarką puoselėjusius tarpukario veikėjus“, – sako V. P. Andriukaitis.

Jo teigimu, Tarptautinė darbo diena, minima gegužės 1-ąją, yra Jungtinių Tautų pripažinta diena, kai stengiamasi atkreipti dėmesį į darbo santykių problematiką, galimybių lygybę ar išnaudojimą. Anot socialdemokrato, tuo tarpu su Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija tapatintis yra itin sudėtinga.

„Ji net pačioje Lenkijoje neturi gilių šaknų, tai buvo labai trumpas istorinis epizodas. Be to, gegužės 3-iosios Konstituciją interpretuoti taip pat galima įvairiai, ją lydi papildomi protokolai. Bandyti to laikmečio sampratas pernešti į šią epochą yra kvaila, tai galima daryti moksliniu, istoriniu ar kultūriniu lygmeniu. Beje, tai ir vyksta.

Tą patį galima pasakyti ir apie Lietuvos Statutus – taip, jie yra mūsų teisės šaltinis, bet tai nėra tai, ką būtų galima užkelti ant kažkokio pjedestalo ir staiga paversti tautos istorinės sąmonės dalimi. Taip tiesiog nevyksta“, – teigia V. P. Andriukaitis.

Gegužės 3-iąją – 1791 m. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje dieną – siūloma paskelbti nedarbo diena

Šių metų balandžio 22 d. Seimo nario konservatoriaus Emanuelio Zingerio iniciatyva  įregistruota Darbo kodekso pataisa, kuria siūloma gegužės 3-iąją – 1791 m. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje dieną – paskelbti nedarbo diena. Kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, tam, kad nedidėtų bendras švenčių dienų skaičius ir būtų išvengta galimų neigiamų padarinių šalies ekonomikai, siūloma išbraukti gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną – iš švenčių dienų, per kurias paprastai nedirbama, sąrašo.

Pasak E. Zingerio, Darbo kodekso pakeitimo  projektas parengtas siekiant labiau įvertinti gegužės 3-iosios – 1791 m. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje dienos – reikšmę šalies istorijai.

„Istorinė Abiejų Tautų ir pirmoji Europoje rašytinė Konstitucija Lietuvai ir Lenkijai yra pasididžiavimo šaltinis. Tai dokumentas, kuris tapo Lietuvos ir Lenkijos konstitucinės tradicijos dalimi, įtvirtinančiu konstitucinės viršenybės ir pamatinius demokratinės teisinės valstybės principus. Abi tautos šia Konstitucija taip pat pirmą kartą Europos istorijoje pritaikė valdžių atskyrimo principą.

Nepaisant sudėtingų to meto aplinkybių, Konstitucija paskatino pirmąsias reformų užuomazgas ir pažangą, įkūnijo siekį modernizuoti valstybę, atsispirti užsienio įtakai ir išsaugoti nepriklausomybę. Jau tuomet buvo galima įžvelgti ir lietuvių tautos kelio į būsimą valstybingumo atgimimą pradžią.

Taigi Gegužės 3-iosios Konstitucija lietuvių ir lenkų tautoms bei visai Europai padovanojo išskirtinę idėjinę patirtį ir vertybes, be kurių negali gyvuoti nė viena valstybė ar visuomenė. Todėl šio politinio dokumento idealai išlieka reikšmingi ir šiandien. Prie jų puoselėjimo neabejotinai prisidėtų ir tokių atmintinų dienų kaip Gegužės 3-ioji geresnis įprasminimas“, – sako  projekto autorius.

Todėl, jo nuomone, tikslinga gegužės 3-iąją paskelbti nedarbo diena. „Tokiu atveju žmonės turėtų laisvo laiko ir galbūt galėtų aktyviau paminėti šio istorinio dokumento reikšmę lietuvių tautai, pamąstyti apie patriotizmo, individo laisvės ir demokratijos vertybes, ir aktyviai prisidėti jas ginant naujų grėsmių akivaizdoje“, – teigiama dokumento aiškinamajame  rašte.

Jame pažymima, kad  šiuo metu Europos Sąjungos (ES) valstybių narių švenčių dienų vidurkis yra apie 12, o Lietuvoje yra 15 švenčių dienų.

„Nustačius dar vieną švenčių dieną, iš viso Lietuvoje būtų 16 tokių dienų. Lietuva ir dabar yra viena iš daugiausia švenčių dienų turinčių ES valstybių narių, tik Bulgarija ir Vengrija turi daugiau (po 17) švenčių dienų. Padidinus bendrą švenčių dienų skaičių, gali būti neigiamų ekonominių padarinių, nes dėl papildomos švenčių dienos padidėtų darbuotojų, gaunančių mėnesinę algą, darbo valandos įkainis, sumažėtų darbuotojų, kurių darbas apmokamas pagal laikinę ir vienetinę darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokestis, įmonės netektų dalies pelno, sumažėtų įplaukų į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, kitus valstybės pinigų fondus. Į šiuos fondus dėl kiekvienos papildomos nedarbo dienos nesurenkama apie 40 mln. eurų, nors tam tikra dalis biudžetinių įstaigų ir privačių įmonių dirba ir švenčių dienomis. Todėl, atsižvelgiant į tai ir siekiant išlaikyti tą patį bendrą švenčių dienų skaičių, tikslinga gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną – išbraukti iš švenčių dienų, per kurias paprastai nedirbama, sąrašo. Be to, manytina, kad Lietuvoje gegužės 1-osios šventimo tradicijos nėra susiformavusios“ – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.

Kartu su Seimo nariu E. Zingeriu Darbo kodekso pataisą teikia  Seimo  nariai Laurynas Kasčiūnas, Tomas Vytautas Raskevičius, Žygimantas Pavilionis, Robertas Šarknickas, Valdas Rakutis, Paulė Kuzmickienė.

ELTA