Įveikusi širdį pražudančią ligą to moko ir kitus: paprasti testai namie, padėsiantys laiku įtarti širdies nepakankamumą

Gegužės 17 diena nuo 13 iki 17 valandos, Prisikėlimo aikštėje, Šiauliuose veiks Kardiologijos informacinis centras, kur visi norintys galės nemokamai pasitikrinti sveikatą ir pasikonsultuoti dėl širdies nepakankamumo. Bus daug informacijos apie mūsų širdį, sveikatos dovanų ir filmų.

Būna, kad tenka įkvėpti vidury sakinio? Iki kelinto aukšto užlipate nekankinami dusulio? Galbūt jaučiate padažnėjusio širdies plakimo pojūtį? Liga, kurią galima įtarti šiais simptomais – širdies nepakankamumas (ŠN) – gresia 1 iš 5 žmonių, peržengusių keturiasdešimtmetį.

Kadangi ŠN eiga, gydymo rezultatai labai priklauso nuo pačio susirgusio žmogaus žinių apie ligą, noro ir pastangų sau padėti, Lietuva jungiasi prie Tarptautinio Širdies Aljanso – Global Heart Hub – organizuojamos visą gegužę truksiančios Širdies nepakankamumo žinomumo didinimo kampanijos, kurios tikslas – šviesti visuomenę apie širdies nepakankamumą, naudojant šūkį #HighlightHeartFailure and save lives (Skleiskime žinią apie širdies nepakankamumą ir gelbėkime gyvybes).

Didžiuosiuose šalies miestuose vyksiančiuose ŠN renginiuose bus dalijamasi patarimais, kaip laiku diagnozuoti ligą, nepainiojant simptomų su senatve, gerinti pacientų gyvenimo kokybę ir ilginti jų amžių, o sustojus širdžiai – mokėti ją gaivinti.

Ragina nesitaikyti prie nepatogios savijautos

Pasaulyje širdies nepakankamumas įgauna pandemijos mastą: ja serga apie 26 mln. žmonių, Lietuvoje – apie 100 tūkst. Kaip pasakoja Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos prezidentė Aistė Štaraitė net visiškai sveikas žmogus privalo žinoti ŠN simptomus, savo rizikos faktorius, kad į gydytojus galėtų kreiptis laiku, ligai nespėjus padaryti negrįžtamų ir sunkiai kontroliuojamų pokyčių.

„Labai svarbu, kad tiek sveiki, tiek jau sergantys jaustųsi atsakingi už savo sveikatą. Ne lauktų pagalbos iš šalies, ne lauktų gydytojo skambučio, kviečiančio tikrintis, o patys mokytųsi save pažinti, išgirsti kūno siunčiamus signalus ir atskirti, kada jau reikia nedelsiant keliauti pas medikus. Visame pasaulyje vis dar jaučiamos koronaviruso epidemijos pasekmės, kur anuomet jausti pirminiai ŠN simptomai neinant ir jų netikrinant šiandien jau yra gilios ligos pėdsakai su labai ribotomis gydymo galimybėmis.

Vizito pas gydytoją tikslas nėra pašalinti seniai jaustą skausmą ar kitą simptomą – tikslas visuomet turi būti aptikti ligą kuo anksčiau ir tada su gydytoju susikurti asmeninį algoritmą, padėsiantį nutolinti ligos išsivystymą ar jos progresavimą. Pavyzdžiui, ką daryti konkrečiu atveju, jei žmogus rūko ar dėl fizinės būklės negali būti aktyvus. Galbūt tereikia įtraukti kasdienį pusvalandžio pasivaikščiojimą ir namie ruoštus pietus“, – kalbėjo A. Štaraitė, kuriai pačiai 2016 m. buvo diagnozuotas galutinės stadijos širdies nepakankamumas ir ji išgyveno visas širdies nepakankamumo stadijas, o šiandien jos krūtinėje plaka donoro širdis, leidusi Aistei tapti stipria pacientų advokate Lietuvoje ir visame pasaulyje.

Šiųmetės žinomumo kampanijos viena pagrindinių žinių yra ta, kad ankstyvieji širdies nepakankamumo požymiai ir simptomai dažnai priskiriami įprastiniams senėjimo požymiams, todėl į juos nekreipiama dėmesio kaip į ankstyvus ligos pranašus.

„Jei tampa sunku užlipti laiptais į pirmą aukštą, neretai ieškome pasiteisinimų – prasta naktis, amžius. Tačiau būtent ištvermė, organizmo reakcija į fizinį krūvį ir dusulys yra ryškiausios raudonos vėliavėlės, verčiančios jau ieškoti pagalbos. Man, daug bendraujančiai su ŠN sergančiaisiais, yra vienas akivaizdus simptomas – jei žmogus kalbėdamas turi įkvėpti sakinio viduryje, jam reikėtų pasitikrinti dėl ŠN. Bėda būna tada, kai dusulys tik blogėja, o žmogus prie to prisitaiko – naktį pasideda po galva dvi–tris pagalves, nes kvėpuoti pavyksta jau tik miegant stačiai. Taip neturi būti“, – pabrėžė pašnekovė.

Ligos pradžioje galite nepastebėti jokių pokyčių, tačiau ilgainiui, ligai progresuojant, simptomai tampa labiau išreikšti. Pagrindiniai požymiai atsiranda dėl sumažėjusios kraujo tėkmės organizme ir skysčių susikaupimo arba širdies perkrovos.

„Mūsų širdys kasdien dirba pilna pajėgumu, tačiau mes normaliomis sąlygomis to jausti neturėtume. Todėl pajutus vadinamuosius praleistus dūžius, jei aukštas ar žemas pulsas, aukštas kraujospūdis, jei širdis „vartosi“ – tai nėra normalu ir prie to priprasti nereikia. Galiausiai, kai širdis veikia nepakankamai gerai, kūne ima kauptis skysčiai. Ima tinti kojos, kulkšnys, moterims ima didėti pilvas. Gydytojai siūlo patiems namie pasidaryti paprastą testą – jei pirštu paspaudus blauzdos priekyje esantį kaulą lieka duobutė, negerai, galima įtarti skysčių kaupimąsi organizme. Žinoma, dar lengviau tai pastebėti, jei kojos nebeįtelpa į mėgstamiausius batelius“, – patarimais dalijosi ŠNSA prezidentė.

Širdies nepakankamumas dažnai neatpažįstamas ir klaidingai diagnozuojamas. Apskaičiuota, kad net 30 proc. žmonių gyvenančių su širdies nepakankamumu, neturi jokių akivaizdžių simptomų.

Nesugebėjimas ir vėlavimas tinkamai atpažinti ir gydyti širdies nepakankamumą lemia didelį hospitalizacijų ir pakartotinių hospitalizacijų skaičių, o tai tampa ekonomine našta sveikatos priežiūros sistemoms ir daro didžiulį poveikį gyvenantiems su širdies nepakankamumu bei jų artimiesiems.