Įtraukusis ugdymas – jau nuo rugsėjo: kaip pavyko pasiruošti Marijampolės mokykloms?

Šis rugsėjis mokykloms ir darželiams bus kitoks. Pradėjus įtraukųjį ugdymą, į bendrojo lavinimo klases ir grupes bus priimami visi vaikai, nepriklausomai nuo jų gebėjimų ar poreikių. Paklausėme Marijampolės mokyklų – kaip pavyko pasiruošti šiai švietimo naujovei?

Jau nuo šių mokslo metų pradžios įsigaliojus Švietimo įstatymo pakeitimams, bendrojo ugdymo mokyklos privalės priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus. Šia tema per metus buvo diskutuojama dažnai, o ir nuomonių šia tema buvo galima išgirsti įvairių.

Paklausėme, kaip mūsų miesto mokyklos jaučiasi dabar, kai jau visai netrukus vaikai į jas sugužės.

„Tiesą sakant labai didelių pokyčių neįvyks, nes tai, ką mes čia deklaruojame, kad nuo rugsėjo pirmosios prasideda įtraukusis ugdymas, tai mokyklos jau tai vykdo pakankamai seniai. Didesnių pokyčių tikrai nebus, galbūt didesnis dėmesys, galimybės, lėšų pagalba ir specialistų pagalba bus sutelkta būtent į specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ugdymą“, – pasakoja Marijampolės J. Totoraičio progimnazijos direktorė Gražina Jakovickienė.

„Kadangi mes tikrai turėjome vaikučių, kurie patiria mokymosi sunkumų, todėl mokytojai patirties turi. Aišku, kiekvieną dieną vis iškyla naujų iššūkių. Manau, mes stengsimės susitvarkyti ir susitvarkysime“, – sako P. Armino progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Kristina Vėlyvienė.

Mokyklų vadovės abejoja, ar šiam procesui galima būti visiškai pasiruošus, kadangi įtraukusis ugdymas yra nuolatinis procesas, kurį lydi nežinomybė ir įvairūs iššūkiai.

„Kiekvieną dieną mokykloje įvyksta kažkokių situacijų, reikia prisitaikyti prie vaikų, reikia spręsti iškylančias problemas, reikia vaikui pagelbėti. O kartais tos pagalbos reikia tiesiog čia ir dabar, šią minutę“, – teigia K. Vėlyvienė.

„Drįsčiau pasakyti ir suabejoti – ar kuri nors mokykla galėtų pasakyti, kad visiškai 100 procentų yra pasiruošusi. Realiai turbūt net neįmanoma. Mes tai darome nuolat, tai yra nuolatinis procesas. Na, o tas pasiruošimas turi tam tikrų iššūkių. Kalbant pirmiausia apie didelį mokinių skaičių klasėse, kur tikrai kiekvieno mokinio poreikius atliepti mokytojui ar kitiems specialistams bus iššūkių ir tam tikrų problemų. Kitas dalykas – švietimo pagalbos trūkumas“, – sako J. Totoraičio progimnazijos direktorė.

Mokyklose diena po dienos yra statomi pamatai tam, kad mūsų visuomenėje mažėtų diskriminacija. Tarpusavio dialogas, kalbėjimasis su vaikais padeda jiems suprasti, kad draugiškumas, pagalba vienas kitam ir tolerancija yra kelias į aplinką, kurioje visi jausis saugūs

„Mokykloje eilę metų vykdoma sisteminė, nuolatinė, socialinio – emocinio ugdymo programa. Klasių vadovai sistemingai kartą per savaitę su mokiniais valandėlių metu kalbasi apie šią programą, apie bendravimą, savęs pažinimą, problemų sprendimą. Jie kalbasi ir mokosi kartu su mokiniais. Manom, kad tai duoda tikrai rezultatų. Mes šiemet atlikom tyrimą, kaip mums sekasi įgyvendinti šią programą, tai matom, kad mokiniai klasių valandėlių metu įgytus praktinius įgūdžius taiko realiose gyvenimiškose situacijose“, – džiaugiasi G. Jakovickienė.

„Mokykloje pirmiausia kalbamės su visais vaikais, su visa klase, kurioje tokie vaikai yra. Kalba klasės auklėtoja, mokytojai, administracija, pagalbos specialistai. Didelį indėlį čia turi ir tėvai, kadangi tėvai vaikus nuteikia ir namuose paaiškina, kad gali būti visokių žmonių ir visokius žmones reikia priimti tokius, kokie jie yra“, – sako P. Armino mokyklos pavaduotoja.

Nors šiandien tikslių skaičių, kiek Marijampolės mokyklos priims mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, dar nėra, tačiau pastebima, kad kiekvienais metais šis skaičius išauga.

„Šiai dienai dar tikslinam galutinius skaičius, bet jau turiu ant stalo projektinį sąrašą. Specialusis ugdymas, švietimo pagalba šiai dienai nuo rugsėjo pirmos turėtų būti teikiama 92 mokiniams. Pasižiūrėjau prieš kelerius metus, 2022 metais rugsėjo pirmai dienai apie 50 tokių mokinukų buvo. Tai kasmet jų po 10 tikrai padaugėja“, – vardija J. Totoraičio progimnazijos direktorė Gražina Jakovickienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, maždaug 75 procentai specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių mokyklinio amžiaus vaikų yra nedidelių arba vidutinių poreikių , o apie 25 procentai besimokančiųjų yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymo poreikių.