Įteisinus naminukę – džiaugsmas dėl paveldo puoselėjimo, kritika dėl silpnos kontrolės

Seimui antradienį leidus ūkininkų kaimo turizmo sodybose legaliai gaminti naminukę, kaimo turizmo atstovai džiaugiasi galimybe išsaugoti tautinį paveldą, tačiau pabrėžia, jog didelių pajamų šio tradicinio gėrimo gamintojams tai neatneš.

„Gerai, kad (Seimas – BNS) priėmė tą įstatymą, nes yra žmonės, kurie stengiasi išsaugoti tą gėrimų gamybos tradiciją. Jie buvo už įstatymo ribų, o dabar, kad ir neturės jokios finansinės įtakos, bus galimybė saugoti tradicijas“, – BNS sakė Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Agnė Vaitkuvienė.

Tuo metu Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorius Mantas Zakarka pasigenda kontrolės priemonių bei neatmeta, jog išaugs šešėlinė prekyba alkoholiu.

„Jei neturime kontrolės litrams, kurie pagaminami, jei sakome, kad parduoti negalima, bet galima tiekti degustacijoms, kaip tada užtikrinsime, kad, pavyzdžiui, sekmadienį 16 valandą dienos kažkurioje kaimo turizmo sodyboje nebus galima pasiimti butelio gėrimo išsinešti, net jei ir prieš tai jis bus padegustuotas. Nesuteikiame įrankių mūsų institucijoms kontrolei užtikrinti“, – BNS kalbėjo M. Zakarka. 

Pagal Seimo priimtas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas nuo spalio 31 dienos bus leidžiama gaminti iki 65 laipsnių stiprumo gėrimus, pripažintus tautinio paveldo produktais. Jų bus galima pagaminti iki 100 litrų per metus, tačiau nebus galima parduoti – jie privalės būti naudojami tik savo ar šeimos poreikiams arba degustuoti vietoje. 

Anot A. Vaitkuvienės, ūkininkai gamintų įvairias trauktines, užpiltines: „Kur susiję su tradicija, su žolelių rinkimu ir įvairiais ritualais.“

Asociacijos vadovės teigimu, naminės gamyba dėl ribojimų ūkininkams didelių papildomų pajamų neatneš. A. Vaitkuvienė mano, jog naminę svečiams siūlys tik didesnės sodybos, kurios jau teikia maitinimo paslaugas, vaišina kulinarinio paveldo patiekalais.

„Kažkokios didelės finansinės įtakos kaimo turizmo verslui tai neturės, bet tai yra labai svarbu siekiant išsaugoti kulinarinę tradiciją. Turime labai daug sodybų kaime, kurios gamina vietinį maistą, vietinius regioninius patiekalus, bet meniu gaunasi nepilnas – vis tiek tradicija gaminti ir alkoholinius gėrimus“, – kalbėjo Kaimo turizmo asociacijos vadovė.

Savo ruožtu M. Zakarka sakė, kad naujasis naminukės gamybos reguliavimas yra iškreiptas, nes įstatyme trūksta realių kontrolės priemonių.

Jo teigimu, tradicinių gėrimų gamintojams sodybose nebus taikomi tokie griežti higienos ir metrologijos reikalavimai, nebus taip atidžiai tikrinama jų gamybos įranga, gėrimų kokybė laboratorijoje.

„Jei turime ne tik galimybę gaminti savo reikmėms, kaip, pavyzdžiui, silpnuosius gėrimus, bet ir degustacijoms – kas įrašyta įstatyme – tada tikrai didelis klausimas, ar nereikėtų tos kokybės tikrinti, jei tai nėra profesionalūs gamintojai. Kalbame apie 65 proc. laipsnių alkoholį. Manome, kad tai vis dėlto turėtų būti patikrinta“, – pabrėžė alkoholio gamintojų atstovas.

Be to, M. Zakarkos teigimu, įstatyme nenurodyta ūkininko atsakomybė jam per metus pagaminus daugiau nei 100 litrų gėrimo, trūksta priemonių ūkininkus patikrinti.

„To skaičiaus įrašymas neužtikrina jokios kontrolės. Be to, ar ūkininkai turės deklaruoti šitą gėrimą, pavyzdžiui, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir mokėti akcizus – pagal įstatymo projektą, panašu, kad ne. Reiškia, jog realiai patikrinti bus neįmanoma, nes ūkininkai veikia privačiose valdose, įstatymai nesuteikia galimybės priežiūros institucijoms patekti į privačias valdas“, – kalbėjo M. Zakarka.

Tuo metu A. Vaitkuvienė mano, kad gamybos kontrolė bus pakankamai griežta.

„Prieš pradedant gamybą reikės pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, o pabaigus vėl pranešti. Kontrolė bus pakankamai didelė“, – sakė Lietuvos kaimo turizmo asociacijos vadovė.

Seimo priimtos pataisos numato, kad naminukės gamintojai bus įpareigoti prieš 48 val. iki gamybos pradžios apie tai informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą nurodant tikslią gamybos datą, planuojamą pabaigos laiką, ketinamą pagaminti produkto kiekį, o per 24 val. po gamybos pabaigos – nurodyti tikslų pagamintą kiekį.  

Gėrimai turės būti išpilstyti į 0,2–1 litro stiklinę tarą, juos reikės žymėti etiketėmis, kuriose bus nurodytas numeris, gėrimą pagaminusio ūkininko vardas ir pavardė, produkto pagaminimo data ir laikas, sudėtis ir tūrinė etilo alkoholio koncentracija procentais.