Įteikta metų keramiko kūrybinė premija

Keramiko kūrybinės premijos „Unikalus indas“ įteikimo ceremonija Vytauto Valiušio keramikos muziejuje prasidėjo Utenos kamerinio teatro aktorės Rimantės Gudelienės skaitomomis moliu kvepiančiomis Rūtos Mikulėnaitės – Jonušienės eilėmis:

                                              Vėl puodas nužiestas iš meilės.

                                               Dar įmaišyta sauja molio.

                                               Raudono molio, kuris virsta

                                               Gyvenimu ir viltimi...

ir sveikinimais – gruodžio tryliktą dieną už sėkmingo ilgamečio vadovaujamo darbo rezultatus, indėlį į šalies bibliotekų sektoriaus plėtrą ir jo atstovavimą užsienyje, kultūros bendruomenės stiprinimą A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos direktorės Vidos Garunkštytės apdovanotos aukščiausiu Kultūros ministerijos apdovanojimu – Garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ bei neakivaizdiniais sveikinimas parodoje – konkurse dalyvaujančiai ir aštuoniasdešimtmečio sulaukusiai Konstancijai Dzimidavičienei.

Viso renginio metu skambėjo saksafonistės Karolinos muzika. Į konkurso rezultatų paskelbimo ceremoniją atvyko daug garbių svečių: LRS narys Edmundas Pupinis, Utenos rajono vicemeras Rimantas Dijokas, Utenos rajono kultūros skyriaus vedėja Jūratė Brasiūnienė, Utenos kraštotyros muziejaus direktorė Jovita Nalevaikienė, Vilniaus dailės akademijos Keramikos katedros vedėja docentė Rasa Justaitė-Gecevičienė, pagarsinusi 1991 – 1996 metų susirašinėjimo tarp prof. Liudviko Strolios ir Vilniaus dailės akademijos Keramikos katedros vedėjo prof. Juozo Adamonio fragmentus.

„Patartina keramikos dailininkams, kaip ir kitiems kultūros darbuotojams plėsti savo išsilavinimo horizontus, nesitenkinti vien Akademijoje įgytomis žiniomis, pagal galimybes išvykti iš Lietuvos, aplankyti muziejus, parodas ne pro šalį mokėti kitas kalbas.<...> Dabar gyvenime atgavę laisvę, galima visame kame reikšti savo jausmus. Dailės akademija nespėja keisti užraktų – juos kažkas išlaužia. Kyla įtarimų, kad tai yra tos pačios katedros studentai. Gal reikia pasvarstyti, ko galima tikėtis iš būsimų dailininkų, gal reiktų imtis priemonių, eliminuoti juos iš tos profesijos fondų. Tegu suranda savo vietas kitur, tik ne keramikos dailėje“.

Pasakoja Rasa Justaitė - Gecevičienė:  Buvo pirmieji nepriklausomybės metai ir ant įėjimo į keramikos dirbtuves durų buvo pakabinta spyna. Mes, merginos, buvome to įvykio organizatorės, prikalbinę kito kurso vaikinus, kurių vienas dalyvauja šioje parodoje kabančią spyną nupjauti ir privirinti šalia sudarant įspūdį, kad spyna kabo. Durys atsidarydavo laisvai ir mes galėdavom dirbti, kiek tik norime. Pasirodo profesoriaus L. Strolios buvome pastebėti, bet profesorius labai stipriai nepyktų žinodamas, kad vienas tų „blogiukų“ studentų dabar vadovauja Keramikos katedrai.

Nesenoje buvau estetikos paskaitoje apie abstrakcinį meną. Keramikoje nėra ir negali būti abstrakcinio meno charakterio vien dėl to, kad kiekvienas mūsų daiktas turi paskirtį ir nepriverčia žiūrovo ar vartotojo ilgai žiūrėti ir nieko nesupratus supykti ir nueiti. Rimtai atlikti darbai nepasensta, nors būtų padaryti prieš tūkstančius metų.

Pasak Utenos kultūros skyriaus vedėjos Jūratės Brasiūnienės molio indai klajoklį medžiotoją pavertė sėsliu žmogumi. Žmogaus ir molio draugystė labai ilga ir apjungianti kūrybiškumo, žemės, ugnies jėgas išsivystė į keramikos meną ir šiandien galime didžiuotis Utenos krašte gyvenančiais ir kuriančiais keramikais ir pas juos į simpoziumus atvykstančiais užsieniečiais.

Tuometinei Utenos Kraštotyros muziejaus direktorei Lilijai Jovarienei ir Vytautui Valiušiui kilusi mintis buvo palaikyta rajono valdžios įsteigiant „Metų keramiko“ premiją, skiriamą už geriausią keramiko darbą, sukurtą per praėjusius dvejus kalendorinius metus, unikalų indą, atspindintį novatoriškumą ir provokuojantį požiūrį į tradicinę keramiką, profesionalumą, savitumą ir meistriškumą.

Parodoje dalyvaujančių dailininkų kiekis kas metai kinta: 2019 metais konkurse dalyvavo 24 keramikai, po dviejų metų, pandemijos laikotarpiu, dalyvių skaičius išaugo iki 58, o šiemet dalyvauja 46 kūrėjai, tačiau savo namuose būti garsiu nesunku. Nors jau šiemet eksponatai į parodų salę netelpa, reikėtų pagalvoti apie didesnę salę ir augti bent iki Baltijos šalių lygio. Paroda gera, yra gražių eksponatų, yra kur tobulėti.

Keramikos dirbiniai yra trapūs ir jų jokiu paštu nepasiusi, todėl Vytautui Valiušiui dažnai pačiam tekdavo važiuoti parsivežti eksponatus.

Pirmoji metų keramiko kūrybinė premija už geriausią keramikos darbą skirta kauniškiui keramikui Gediminui Šiboniui, po dviejų metų kūrybinę premiją gavo Rasa Justaitė - Gecevičienė Vilniaus dailės akademijos Keramikos katedros vedėja.

Metų konkurso premija skirta atsižvelgiant į komisijos sprendimą, kurios pirmininkas dailininkas skulptorius Kęstutis Musteikis, nariai Utenos rajono savivaldybės kultūros skyriaus vedėja Jūratė Brasiūnienė, menotyrininkė Rūta Marija Purvinaitė, keramikas Egidijus Radvenskas, konkurso sumanytojas Vytautas Valiušis.

Skelbiami kūrybinės premijos laureatai: Trečioji vieta vertinimo komisijos sprendimu skirta keramikei Konstancijai Dimidavičienei, sukūrusiai „Šokis ratu“, antrąją vietą komisija skyrė Eugenijui Čibinskui už kūrinį „Indas“.

 Rajono savivaldybės vicemeras Rimantas Dijokas atplėšia voką, kuriame slepiasi kūrybinės premijos „Unikalus indas“ laureatės pavardė: Milena Pirštelienė ir jos sukurtas indas iš diptiko „Dangus“. Beje, komisijos ir lankytojų nuomonės išsiaiškinant lauretą sutapo.

Savus prizus keramikams skyrė Utenos organizacijos: A. ir M. Miškinių bibliotekos prizą fotoalbumą „Graži Lietuva“ jos direktorė Vida Garunkštytė įteikė Osvaldui Balčiūnui už darbą „Laisvės medžio sėkla“.

 Leliūnų bendruomenė labai gražiu darbu išrinko Giedriaus Mazuro kūrinį, tačiau nusprendė prizų saviems neskirti ir bendruomenės pavedimu jos pirmininkas Kęstutis Ūdras, apsidžiaugęs, kad yra keramikų sostinės gyventojas, prizą įteikė Milenai Pirštelienei ir jos kūriniui „Dangus“.

VšĮ “Utenos radijas“ direktorius Linas Bražionis prizą skyrė vyriausiai konkurso dalyvei Konstancijai Dzimidavičienei ir kūriniui „Šokis ratu“.

Utenos kamerinio teatro aktorės Rūta Lauciuvienė ir Rimantė Gudelienė prizą įteikė teatrališkiausiam kūriniui - Eglės Einikytės – Narkevičienės „Melting White“.  

Utenos turizmo informacijos centro direktorė Rasa Jasinevičienė prizą už nacionalinį paveldą simbolizuojantį kūrinį įteikė Giedriui Mazurui. Tai Panevėžio bienalėje „Alchemija“ sukurtas imitacinis įrenginys kodiniu pavadinimu „Mano mažytis mėnesienos fabrikėlis“, inspiruotas bienalėje dalyvavusio amerikiečių keramiko dainų „moonshine” tematika. Laikraščio “Utenos diena” redaktorius Vytautas Ridikas prizą, skirtą Linai Bekerienei ir jos raku technika išpildytam darbui, pažadėjo nuvežti keramikei į namus, kadangi pati jinai atvykti negalėjo.

Muziejaus stiklo galerijoje lankytojus žavi Ramutės Juršienės kaulinio porceliano paroda iš ciklo “Mažieji horizontai”. Pati keramikė parodą apibūdina labai paprastai: su porcelianu draugauju virš trisdešimties metų.Vis dar kažko ieškau, jums išrinkau ir pristatau 2022 metų kolekciją - baltas ir trapias žiemos gamtos formas.

Konkursinius darbus iki vasario pirmos dienos galima pamatyti Vytauto Valiušio keramikos muziejuje Leliūnuose.