Išvalytas Gargždų piliakalnis: gyventojai rauda, specialistai vertina

Ar į turgų užsuksi, ar poliklinikos koridoriuose lauksi – visur apraudami Gargždų piliakalnio tvarkymo darbai. „Bangos“ redakcijos telefonas taip pat ne kartą kaito nuo projektą peikiančių gargždiškių. Esą neverta piliakalnio buvo tvarkyti, jei tiek medžių reikėjo paaukoti. „Skustagalvis“ – taip dabar žmonių lūpomis tituluojamas piliakalnis.

Tačiau tiek gamtos puoselėtojai, tiek mokslininkai tvirtina priešingai – sveikina Klaipėdos rajono savivaldybę vykdant šį projektą, kuriuo bus atverta kultūros vertybė. Piliakalnis taps prieinamas plačiajai visuomenei, išaugs turistų srautai.

Išgyveno šoką

Gargždų bendruomenės pirmininkas Šarūnas Vaičiulis patikino, jog visi gargždiškiai buvo pripratę prie apaugusio medžiais piliakalnio vaizdo. „Kaip ir daugelis aplinkinių, kai pamačiau tiek iškirstų medžių, išgyvenau šoką. Tačiau dabar akis jau po truputį apsiprato. Manau, svarbiausia, kad Klaipėdos rajono savivaldybė pateiktų kuo daugiau informacijos, kaip atrodys galutinis piliakalnio vaizdas. Tada gyventojams būtų ramiau. O kol vyksta procesas, savaime suprantama, kad vaizdas netenkina“, – sakė pašnekovas.

Anot Š. Vaičiulio, yra bijančiųjų, kad nepasikartotų ir Vilniaus Gedimino kalno scenarijus, kad nepradėtų slinkti šlaitai. „Tačiau, manau, šiuo atveju situacija yra kitokia“, – svarstė Gargždų miesto bendruomenės pirmininkas. Jis pasakojo buvęs susitikęs ir su projektą kuruojančia Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Sonata Šmatauskiene. Ji suteikė daug vertingos informacijos, tad visos pirminės emocijos nuslūgo.

Gyvūnai ieško prieglobsčio

Arčiausiai gyvenantieji – Kalniškės gyventojai – vis dar ilgisi pirminio piliakalnio vaizdo. „Ten visada važiuodavome su vaikais pasivaikščioti. Augantys medžiai sudarydavo užuovėją, tad nebūdavo šalta. Kiekvieną rytą su kaimynėmis bėgdavome krosą, o dabar nedrąsu – viskas kaip ant delno, o vėjas tiesiog košia“, – „Bangai“ teigė viena Kalniškės kaimo gyventoja (vardas, pavardė redakcijai žinomi). Jai antrino ir Adelė Zarumbienė: „Suprantame, kad norėjo atidengti kultūros vertybę, tačiau galėjo bent kiek daugiau medžių palikti, būtų buvę ir jaukiau, ir gyvūnijai prieglobstis. Ypatingai nutirpus sniegui, pas mus prie namų padaugėjo stirnų, ežių, barsukų – neturi kur prisiglausti. Galbūt galėjo piliakalnį atidengti tik iš vienos pusės... Palikti daugiau gamtos. Juolab kad iškils ir priežiūros klausimas, šienauti reikės rankiniu būdu, tai kainuoja nepigiai“, – pastebėjo Kalniškės gyventoja.

Anot jos, dabar gyventojams ir kelias Gargždai–Vėžaičiai nebe toks saugus atrodo. „Anksčiau važiuodavo žmonės ir galvodavo, jei automobilis įkalnėje ir nuslys nuo kelio, tai bent į medį atsitrenks, o dabar tiesiai nuo skardžio nugarmėtų“, – gyventojų svarstymus atskleidė pašnekovė. Dalis Kalniškės gyventojų tvirtino, jog verčiau būtų apžvalgos bokštą už tuos pinigus pastatę: esą būtų ir vaizdas, ir medžių tiek nereikėtų paaukoti.

Atverti istorijos klodai

Lietuvos archeologas, archeologijos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, knygos „Klaipėdos rajono piliakalniai“ bendraautorius Gintautas Zabiela „Bangai“ teigė, jog Lietuvoje iškreipti reikalai dėl želdinių: „Iš vienos pusės kertamos sengirės, t. y. saugomos teritorijos, tokios kaip Labanoras. O iš kitos pusės saugome krūmus, įvairius želdinius ten, kur jų neturėtų būti. Kažkas yra sistemoje negerai. Jei specialistai nebesusigaudo, tai kaip žmonėms susigaudyti? Tada prasideda įtarinėjimai, kur jų visiškai nereikėtų.“

Doc. dr. G. Zabiela akcentavo, kad Gargždų piliakalnio atveju želdiniai iškirsti tam, kad atskleistų ir išryškintų esminę kultūros vertybę – piliakalnį – kuris buvo visiškai nematomas. „Tie kultūros paminklai, kurie apauga miškais, tampa įdomūs tik pavieniams žmonėms, jokio reikšmingesnio vaidmens netenka. O Gargždų piliakalnis minimas dar XIII a. rašytiniuose šaltiniuose. Tai vienas iš svarbesnių piliakalnių Šiaurės Vakarų Lietuvoje. Piliakalnyje stovėjo 1253 m. minima kuršių pilis Gargždai. Čia buvo senieji Gargždai, tik vėliau persikėlė į kitą Minijos krantą“, – svarbius faktus dėstė G. Zabiela. Jo tvirtinimu, tai, kad Klaipėdos rajono savivaldybė ėmėsi tvarkyti šį piliakalnį, yra sektinas ir sveikintinas pavyzdys. „O medžių čia pakankamai, visas Minijos slėnis apaugęs“, – replikavo jis.

Apželdintas tolygu apleistas

Pajūrio regioninio parko vyr. ekologas Erlandas Paplauskis akcentavo, jog piliakalnis yra kultūros paveldo, o ne gamtos objektas. „Tai ne pievelė, miškas ar kalvelė, tai mūsų protėvių gynybiniu tikslu supiltas kalnas, ant kurio stovėjo pilis. Todėl apželdintas piliakalnis tolygu apleistas piliakalnis. Jei kažkur Europoje buvo mūro, tai pas mus medinė civilizacija. Nei vokiečių ar prancūzų tipo pilimis pasigirti negalime, tačiau turime išsaugoję įspūdingą kraštovaizdžio istorinį elementą – piliakalnius. Todėl privalu juos išvalyti nuo medžių – jie turi šviesti iš tolo. Taip ir bus padaryta, tačiau ne visiems pakanka lėšų iš karto. Sovietai norėjo, kad mes nematytume piliakalnių ir juos apželdino. Komunistinė karta yra pripratusi, kad piliakalnis yra paslėptas, apželdintas, apleistas. Taip ilgą laiką mūsų istorija buvo slepiama. Dėl to natūralu, jog komunistinės epochos žmonės piktinasi atveriamais piliakalniais“, – įsitikinęs vyr. ekologas.

Anot jo, paprastai piliakalnių specialistai pasako, kiek ir kokių medžių iškirsti. Parengtas projektas būna derinamas su Kultūros paveldo departamentu. „Dėl to neturiu kompetencijos komentuoti piliakalnio tvarkymo darbų. Tačiau galiu teigti, kad baimės dėl Gargždų piliakalnio erozijos yra nepagrįstos. Gargždų piliakalnis nėra tuščiaviduris, jo stabilumą palaiko ne medžiai, o žolinė augmenija. Tai ne Gedimino kalno atvejis“, – sakė E. Paplauskis.

Pavojingi kirtimai įvykdyti sėkmingai

Dėl medžių kirtimo Gargždų piliakalnio atžvilgiu pastabų neturi ir VĮ Kretingos regioninio padalinio Vėžaičių girininkijos girininkas Vidas Pakamorė: „Kai po truputį atidengė piliakalnį, su didžiausiu smalsumu stebėjau, kaip viskas atrodys. Juk prieš 8–10 metų atidengė Pagramančio piliakalnį, įspūdingas ir Medvėgalio piliakalnis. Daug metų savo vertybes slėpėme po medžiais, šabakštynais. O dabar atėjo metas atverti plačiajai visuomenei. Ant Gargždų piliakalnio patys vertingiausi ir gražiausi medžiai – ąžuolai – yra palikti. Iškirsti daugiausia menkaverčiai medžiai. Kirtimas ant šlaitų buvo ypatingai pavojingas. Gerai, kad užduotis sėkmingai įvykdyta“, – džiaugėsi girininkas. Anot jo, dabar žmonės gal ir šokiruoti, dabartinis vaizdas, kol viskas nėra pabaigta, taip pat daugelį verčia piktintis, tačiau ateity, jis neabejoja, kad gargždiškiai ir rajono svečiai džiaugsis šiuo įstabiu kraštovaizdžio elementu. Į žmonių pastebėjimus esą palikti dideli kelmai, jis numoja ranka: „Viskas susitvarkys.“

Apie projektą

• Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Sonata ŠMATAUSKIENĖ: „Projekto „Kalniškės piliakalnio pritaikymas kultūros ir viešojo turizmo reikmėms“ II etapas įgyvendinamas Savivaldybės biudžeto lėšomis. Projekto vertė 274 000 eurų. Rangos darbų sutartis pasirašyta su UAB „HSC Baltic“. Darbų pabaiga numatoma 2019 m. spalio mėn.

  Įgyvendinant projekto sprendinius bus atliekami šie darbai: piliakalnio pietinio šlaito papėdėje, šalia Tilto gatvės, esamoje automobilių aikštelėje bus įrengta ir apšviesta didesnė 15 vietų automobilių stovėjimo aikštelė su stendu bei suoliukais – mašinų atitvarais. Numatyta vieta biotualetui bei buitinių atliekų konteineriui. Nuo minėtos aikštelės planuojama įrengti taką su terasuotais laiptais, mediniais laipteliais ir mediniais tilteliais. Būtų pažintinis takas išraiškingame piliakalnio pietiniame šlaite ties bevardžiu upeliu, jis būtų sujungtas su jau I etape įrengtais takais, kurie veda į pagrindinę piliakalnio apžvalgos aikštelę. Takai suprojektuoti taip, kad būtų įdomu ir vaizdinga aplankyti piliakalnį tiek šlaito apačioje, tiek ir jo viršutinėje terasoje. Taip pat planuojama įrengti apžvalgos aikštelę ant esamo gynybinio pylimo bei įrengti taką, kuriuo į piliakalnio pagrindinę apžvalgos aikštelę galėtų patekti žmonės su negalia. Piliakalnio eroduojančius šlaitus numatoma atstatyti ir sutvirtinti šiuolaikinėmis priemonėmis.

  Siekiant dar labiau išryškinti išraiškingus piliakalnio bruožus nuo Tilto gatvės (kelio Gargždai–Vėžaičiai), jau atlikti Kalniškės, Gargždų piliakalnio pietinio šlaito kraštovaizdžio formavimo specialieji kirtimai. Pagal projektą medžius pjauti ar kirsti reikėjo, kiek galima, arčiau žemės paviršiaus, todėl kitų darbų metu (atliekant želdynų tvarkymo darbus) jie bus sužeminti.

  Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 8 kartus skelbė nenukirsto valstybinio miško Gargždų, Kalniškės, Anielino piliakalnyje pardavimą viešame aukcione. Miškas parduotas UAB „Junelinta“ už 6 211 eurų, kurie papildė Savivaldybės biudžetą.

  Po I etapo atliktų darbų Savivaldybė pirko paslaugą atlikti Kalniškės piliakalnio (taip pat ir Žvaginių ir Skomantų piliakalnių) tvarkymą ir priežiūrą. Sutartis pasirašyta su UAB „Gargždų komunalinės paslaugos“. Šią paslaugą planuojama pirkti ir atlikus II etapo darbus.

  Kultūros vertybių registre yra net trys Gargždų piliakalnio pavadinimai: Gargždų, Kalniškės ir Anielino. Pagal istorinius šaltinius, žinoma, tai Gargždų piliakalnis, pagal administracinį teritorijos suskirstymą – Kalniškės. Dėl pavadinimų vyko diskusijos, tačiau kol kas jokių veiksmų nesiimta. Niekas netrukdo šio piliakalnio vadinti pirminiu Gargždų pavadinimu.“