Ištrūkęs iš alkoholio ir kalėjimo spąstų alytiškis tapo pavyzdžiu kitiems

Alytiškis Tadas Jefišovas ne vieną nustebintų užsispyrimu ir atkaklumu. Dėl netinkamų sprendimų paauglystėje vyrui teko varstyti įkalinimo įstaigų duris, jį pasiglemžė alkoholio liūnas. Dabar klasikiniu kultūrizmu užsiiminėjantis ir nuo prarajos atsispyręs Tadas tapo pavyzdžiu kitiems. Patekimas į geriausiųjų visatos dešimtuką, Lietuvos čempionate lipo ant aukščiausio pakylos laiptelio ir nežada sustoti. „Atėjau, pamačiau ir nugalėjau“, – požiūriu ne vien tik į sportą dalinasi Tadas.

– Klasikinis kultūrizmas ir sveikas gyvenimo būdas reikalauja ne tik žinių, bet ir kantrybės. Kaip sugalvojote dalyvauti kūno rengybos varžybose? Nuo ko viskas prasidėjo?

– Daug sportavau dar vaikystėje. 5-erių metų jau lankiau dziudo treniruotes, buvau daugkartinis Lietuvos čempionas, treniruotes lankiau iki 12 metų. Perėjau į Muy Thai, lankiau boksą, karatė. Per savaitę turėdavau po 10 treniruočių. Labai traukė visokios muštynės ir panašios sporto šakos, norėjau pasivaržyti.

Galiausiai supratau, kad bokso pakaks – nepelningas sportas, o ir galva pakankamai smūgių sulaukusi. Būdamas įkalinimo įstaigose pradėjau linkti kultūrizmo pusėn. Pasportuodavau, tada mesdavau tol, kol vėl atsidurdavau įkalinimo įstaigoje ir grįždavau prie svarmenų kilnojimo. Sportas man padėdavo astiplaiduoti ir nusiraminti. Mano neva draugai kviesdavo išgerti, bet asisakydavau. Niekur nesikreipiau pagalbos, pats pradėjau kilti iš priklausomybės.

Mane pastebėjo treneris Vytautas Sadauskas, jis pasiūlė pabandyti pasitreniruoti rimčiau. Sutikau. Svajojau lipti ant podiumo, bet nemaniau, kad viskas įvyks taip greitai.

– Kada buvo pirmos varžybos, kuriose dalyvavote, ir kaip jose sekėsi? Koks jūsų pasiekimas yra aukščiausios prabos?

– Profesionaliu klasikiniu kultūrizmu užsiimu beveik pusantrų metų. Pirmosios varžybos sukėlė daug jaudulio, viskas atrodė labai sudėtingai. Nemoku apibūdnti tuomet užplūdusio jausmo, viskas atrodė įdomiai. Džiaugiausi, kad išdrįsau ir dalyvavau.

Aukščiausios prabos pergalė? Visatos čempionate patekau į geriausųjų 10-uką, „Lithuania cup 2021“ lipau ant aukščiausio pakylos laiptelio.

– Tadai, nesikuklinkite. Pasiekimų turite išties nemažai, galite pasidžiaugti įspūdingais laimėjimais. „Lithuania Cup 2021“ iškovojote 1 vietą. Baltijos šalių kultūrizmo naujokų tarpe užėmėte 3 vietą, Baltijos šalių kultūrizmo čempionate – 2 vietą, „NAC Ronny Rockel classic 2021“ – 2 vietą, „2021 NAC Lithuania cup open“ – 3 vietą „Men classic physique“ kategorijoje. Ir tai dar ne visos jūsų pergalės. Kuri buvo įsimintiniausia?

– Įsimintinos varžybos buvo Palangoje. Iš pasaulio čempionato Vokietijoje grįžau traumuotas – plyšo raumuo. Iki varžybų Palangoje buvo likusios 2 savaitės, kentėjau skausmą, bet į gydytojus nesikreipiau. Būsimos varžybos atrodė svarbesnės. Miegodavau porą valandų per parą, bet ir tai nerūpėjo. Galvojau: „nuvirsiu, bet vis tiek sudalyvausiu varžybose“.

– Koks užsispyrimas! Ir kaipgi sekėsi varžybose? Su abejomis kojomis namo grįžote?

– Išgėriau vaistų nuo skausmo ir kovojau. Nenorėjau atsisakyti savo tikslų. Svarbiausia buvo dalyvauti, net užimta vieta neberūpėjo. Po varžybų nenusėdėjau automobilyje, toks baisus buvo skausmas. Namuose nusiploviau grimą ir pasakiau, jog važiuojame į ligoninę. Tada jau buvo silpna, maniau nualpsiu. Peršvietus raumenį gydytojas paklausė ar man gerai su galva, nes trauma buvo rimta. Į raumenis galėjo išsilieti kraujas, buvo susidaręs pūlinys. Laukė operacija. Tačiau tapau čempionu, tai viską atsvėrė.

– Į ką pats norėjote būti panašus, kai pradėjote kilnoti svarmenis? Galbūt jau teko varžytis su tais, į kuriuos lygiuojatės?

Buvau susirungęs su treneriu, tačiau visiškai skirtingose grupėse, dėl įdomumo. Iš tiesų nesilygiuoju į kitus, nes sportuoju dėl savęs. Noriu būti geresnis nei kiti. Žinau, kad pasiekti konkurentų lygiui reikia pastangų, niekas kitas to be manęs nepadarys. Varžausi pats su savimi, kadangi geriausiai žinau, ko man reikia. Svarbiausia neužmigti ant laurų ir nenustoti dirbti. Visada reikia kovoti net ir su savimi.

Atėjau, pamačiau ir nugalėjau. Visada galvoju, kad turiu laimėti, nes sportuoju ne tam, kad pralaimėčiau. Net ir pralaimėjus stojuosi ant kojų ir ruošiuosi kitoms varžyboms. Visada stengiuosi kovoti ir tobulėti. Ne vien sporte, panašia mintimi vadovaujuosi gyvenime. Viską padarysi pats, jei tik norėsi.

– Kokį vaidmenį kultūrizme atlieka treneris? Puse lūpų užsiminėte, kad ir pats padedate žengiantiems pirmuosius žingsnius. Ar ateityje jus matysime ir kitoje barikadų pusėje kaip trenerį?

Kiekvienam treneriui liūdna, kai jis skiria visą savo laiką ugdomam sportininkui ir šis nusprendžia nebesportuoti. Mano treneris Vytautas supranta, ką man reiškia kiekvienas pasiekimas. Sakė, kad tokių kaip aš dar nematęs, nes trūks plyš einu iki galo. Treneris laimingas, kai įgyvendinu, ką planuoju. Be jo nebūčiau išmokęs tinkamo pozavimo. Daug sunkiau išmokti pozuoti, nei atlikti treniruotę. Kai prieš veidrodį papozuoji pusvalandį, atrodo padarei visas 5 treniruotes. Atleidus kurį nors raumenį ir jo neštempus kris rezultatas. Pasaulio čempionatuose į tai atkreipia dėmesį, niekas nepraslysta pro akis.

Dėl jaunystės nuklydimų nebaigiau mokyklos, tai padarysiu šiemet. Ar būsiu treneris?.. Aš pradedantiesiems sportininkams ir kultūristams patarimų negailiu ir dabar. Nesunku padėti. Turiu svajonę tapti treneriu, bet iki to dar ne vienos dienos kelias.

– Ar Lietuva, palyginus su kitomis šalimis, yra sportiška tauta?

Reikėtų pasitempti. Apskritai, sportas šalyje miršta. Anksčiau sporto salės būdavo pilnos, vietos sportuoti nebūdavo. Dabar salės pustuštės. Reikia priminti, kuo svarbus ne tik sportas, bet ir akytvi veikla. Žmonės grįžta iš darbo ir laisvą laiką skiria naršymui internete ar televizoriaus žiūrėjimui. Pradeda pykti ant savęs, bet juk tereikia pradėti. Neužtenka pagalvoti, kad būsiu toks, kokius matau socialiniuose tinkluose. Nebūsi, jei nieko nedarysi.

– Ką jūs pats mėgstate veikti laisvalaikiu? Tikriausiai bent trumpam norite pabėgti nuo kasdienės rutinos sporto salėje ir suvartojimų kalorijų skaičiavimo.

Man patinka ekstremalūs pojūčiai. Vilioja šuolis su parašiutu, jau esu šokęs su virve. Manęs reikia ieškoti ten, kur sportas. Važinėju dviračiais, plaukioju baidarėmis, išeinu pasivaikščioti, mėgstu leisti laiką gamtoje. Jei guliu lovoje ir nieko neveikiu, atrodo, kad švaistau laiką. Turiu kažką veikt, negaliu nusėdėti vietoje.

Pasiilgus pramogų man nereikia Turkijos, Lietuvoje daug gražiau nei bet kurioje svečioje šalyje. Alytuje labai graži gamta, ežerai prie pat. Dviračiu viską lengva pasiekti. O ir pinigų išleidi mažiau, tereikia pamatyti, kas aplinkui.

– Jūsų gyvenimo filosofija įkvepianti – išbridote iš alkoholio liūno bei pakeitėte savo gyvenimo būdą. Tam taip pat reikia stiprybės, net daugiau nei pakelti sunkų svarmenį. Iš kur jos turite, kas privertė suprasti, kad laikas pokyčiams?

Pirmiausia, jeigu pats nenorėsi atsisakyti bet kokios priklausomybės, tai nepadės ir psichologai. Pats išbridau iš liūno, man niekas nepadėjo. Žinoma, pagalba visuomet vertinga. Nereikia juoktis, reikia padėti, kad ir pasiūlyti užsiimti kokia nors veikla. Svarbiausia – kovokite ir nepasiduokite. Niekas kitas nepadės geriau nei jūs patys galite padėti sau.

Mano autoritetais buvo netinkami žmonės. Galiausiai supratau, kad sekti jų pavyzdžiu neverta. Vieną rytą atsibdau ir susimąsčiau apie tai, kur aš brendu, ką darau su savo gyvenimu. Nesu toks silpnas, kad taip save skandinčiau. Nusprendžiau, kad gana. Tai tapo atsispyrimo tašku. Kitiems taip pat siūlau atsispirti – visi gali tą patį, jei tik yra noro. Visiems duota tas pats. Kartais tereikia, kad pastumtų pirštu ir žmogus sugebės perlipti per save.