Istorinių motociklų savininkų sąskrydyje – ir Lazdijų krašto atstovai

Punsko aikštėje – debesys dūmų, motorų gaudesys ir aitrus benzino kvapas. Vienas po kito įrieda istoriniai motociklai, iškart patraukdami smalsuolių akis. Motociklų, anot organizatorių, daugiau negu 70.

Susirinko motociklininkai iš visos Lietuvos: Panevėžio, Biržų, Šakių, Vilkaviškio, Ukmergės, Utenos, Kazlų Rūdos, Lazdijų. Asociacijos „Senasis motociklas“ ir senovinės technikos klubas „Ekipažas“ šiemet vėl pakvietė istorinių motociklų savininkus į sąskrydį „Senas motociklas 2019“ Punske. Vien jau galimybė vienoje vietoje išvysti tiek įspūdingų motociklų yra verta dėmesio. Įspūdį smalsuoliams darė ne tik plieniniai žirgai, bet ir patys specifine apranga pasidabinę motociklininkai, kurie noriai bendravo su smalsuoliais bei mielai atsakė į dominančius klausimus.

„Šiemet toks sąskrydis surengtas jau septintą kartą. Visada susitikdavome Lietuvoje. Vis skirtingose vietovėse. Norime ne tik surengti istorinių motociklų parodas, bet ir parodyti vis kitas Lietuvos vietas patiems dalyviams. Mes laikomės tokios tradicijos: į tą pačią vietą niekad negrįžtame. Buvome nuvykę į Latviją. Šiemet atvykome į Punską pas lietuvius. Jaučiamės lyg būtume Lietuvoje“, – sakė Voldemaras Aišporas iš Biržų – senovinės technikos klubo „Ekipažas“ prezidentas.

Anot jo, motociklai privalo būti senesni kaip 30 metų, gerai išlaikyti ir, žinoma, važiuojantys.

Šiemet jų maršruto ilgis siekė 63 kilometrus. „Maršrutas nusidriekė Punsko apylinkėmis. Žadame dar aplankyti Petrui Lukoševičiui priklausančią Prūsų ir jotvingių gyvenvietę Šilainėje“, – sakė šio sąskrydžio organizatorius, asociacijos „Senasis motociklas“ pirmininkas Aidas Gicevičius, atriedėjęs tądien BMWR35 motociklu. Kiek senovinių motociklų jo kolekcijoje? „Neskaičiuoju, sveriu“, – juokdamasis sakė jis, taip ir neišdavęs paslapties, kiek gi tų motociklų jo garaže. Paslaptį išlaikė ir žmona Sigrida Gicevičienė, pasakydama tik tiek, jog motociklų yra „masė“.

Pakalbinau ir pačią jauniausią žygio dalyvę šešiolikmetę Liepą Gicevičiūtę, kuri atvažiavo vokišku DKW SB 350, dar 1938 metais pagamintu motociklu. Dargi mergina buvo ir apsirengusi to laikmečio apranga. Bekalbant paaiškėjo, jog į Punską atvyko ir jos senelis Algirdas Gicevičius, skaičiuojantis 83 metus ir dar tebevairuojantis motociklą. Jis – vyriausias žygio dalyvis. O ir du Liepos broliai Juozas ir Arvydas buvo čia su savais motociklais. „Teises turiu, bet nevairuoju“, – prisipažino trijų motociklininkų mama Sigrida Gicevičienė, vienintelė šeimoje nevairuojanti motociklo. Ar tai brangus malonumas? „Tikrai ne iš pigiųjų, tačiau kam patinka, kas serga šia liga, tie ir atvažiuoja į šiuos sąskrydžius. Kas turi senelių paliktų senų motociklų, tiems labiau pasisekė, kiti stengiasi įsigyti“, – pasakojo ponia Sigrida.

Pasirodo, kad į sąskrydį, apžergęs 1986 metais pagamintą JAWA motociklą, atvyko ir Šventežerio parapijos klebonas Egidijus Juravičius. Jis sakėsi besidomintis sena technika, restauruojąs senovinius motociklus. Štai net kleboną savą turite? „Ir kleboną, ir gydytojų, ir policininkų, ir pasieniečių. Visokių specialybių žmonės pas mus renkasi“, – nugirdusi mano klausimą, sakė ponia Sigrida. Iš Zelionkos kaimo atvyko kitas mūsų krašto motociklininkas Jonas Viskačka. Jis atrūko ant YŽ 56 – 1961 metais gaminto motociklo. „Tai mano tėvo motociklas“, – prisipažino. Kiek degalų sudegina jis? „Jei „apie kampus“ važinėju, tai negaliu pasakyti kiek tiksliai, bet šiaip „ant lygaus“ kelio 5 litrus 100 kilometrų“, – sakė vyriškis. Anot jo, šį savo tėvo motociklą jis jau antrą kartą surinkęs „po vieną varžtuką“: dabar ir kai dar jaunas buvo, bernavo.

Tačiau ne tik ne vieną dešimtį metų skaičiuojančius motociklus galima buvo pamatyti tądien Punske, buvo ir galingų šiuolaikinių. „Mes keliaujame iš Ukmergės. Visai atsitiktinai sužinojome, kad čia tokia šventė, tad prisijungėme“, – sakė motociklininkė iš Ukmergės, sėdinti ant galingo šiuolaikinio motociklo. O jau smalsuolių, apžiūrinėjančių motociklus, tikrai netrūko. Kiti gi dargi ir išmėginti užsinorėjo – jei nepavažiuoti, tai bent pasėdėti, nuotraukai papozuoti.

„2013 metais buvo surengtas pirmasis sąskrydis. Pagalvojome, jog Lietuvoje trūksta renginių, skirtų motociklininkams. Tad pakvietėme draugus, bičiulius, partnerius iš visos Lietuvos ir tikrai susirinko, dabar jau nepamenu, apie 70 ar 80 motociklininkų“, – prisiminė asociacijos „Senasis motociklas“ pirmininkas Aidas Gicevičius vildamasis, kad kitais metais jie jau bursis į aštuntąjį sąskrydį „Senas motociklas 2020“.

O tądien po didingos Punsko bažnyčios skliautais nuskambėjo Lietuvos himnas. „Dabar tikrai buvote Punske“, – šypsodamasis sakė Punsko parapijos vikaras kun. Marius Talutis, pirmąkart sulaukęs tokio būrio motociklininkų iš visos Lietuvos. Anot vietinių, tiek įspūdingų, istorinių motociklų vienoje vietoje, kiek šeštadienį suvažiavo iš visos Lietuvos, Punskas dar nebuvo matęs – pilna miestelio aikštė „plieninių žirgų“ atrodė išties įspūdingai.