Istorinės atminties išsaugojimas: Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įprasminimas Utenos rajone

2022 m. lapkričio 18 d. Utenos raj. Vyžuonų seniūnijoje vyko diskusija-seminaras „Istorinės atminties išsaugojimas: Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įprasminimas Utenos rajone“.

Renginyje dalyvavo ir savo įžvalgas pristatė Vidas Žvinys – Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius. Jolita Bučelienė ir Giedrė Eimutienė – Vyžuonų ir Daugailių seniūnijos seniūnės – pasisakė apie partizanų vykdomą įamžinimą jų vadovaujamose seniūnijoje.

Renginyje dalyvavo Utenos savivaldybės tarybos nariai: Rimantas Dijokas ir Vytautas Kaziela, Anykščių krašto tyrinėtojas, muziejininkas Raimondas Guobis, rajono seniūnijų seniūnas Renaldas Būga, Eugenijus Keraminas, Bronius Šliogeris, Alvydas Danauskas, Utenos seniūnės pavaduotoja Danutė Inčirauskienė, dr. Raimundas Kaminskas Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Strateginio vystymo ir komunikacijos skyriaus vyresnysis patarėjas, šauliai Valdas Juodka ir Julius Proškus, dm. kpt. Valdas Mintaučkis, Užpalių gimnazijos direktorius Rimantas Žvirblis, Užpalių gimnazijos geografijos mokytojas Giedrius Indrašius, Kultūros paveldo centro vyresnysis paminklotvarkininkas Valdas Striužas, vyžuoniškių bendrijos „Vyžuona“ pirmininkė, Renata Davniukienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos ir sąjungos Utenos filialo pirmininkė Zita Mackevičienė.

Renginio moderatorius buvo vyžuoniškių bendrijos „Vyžuona“ ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narys Alvydas Malinauskas. Utenos savivaldybės tarybos narys Rimantas Dijokas pabrėžė Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įprasminimo Utenos rajone svarbą, skiriamas lėšas partizanų atminimui bei trūkumus, Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius Vidas Žvinys aktyviausiems ir labiausiai prisidėjusiems asmenims prie Lietuvos partizanų žūties vietų nustatymo ir įamžinimo įteikė padėkos raštus ir simbolines dovanas.

LGGRTC Strateginio vystymo ir komunikacijos skyriaus vyresnysis patarėjas dr. Raimundas Kaminskas perdavė sveikinimo žodį nuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus dr. Arūno Bubnio, atkreipdamas dėmesį į tai, jog Lietuvos laisvės kovotojų įamžinimo reikalai yra ne tik susiję su istoriniu pjūviu, bet ir su socialiniais požiūriais.

Šiandien svarbu suprasti ir aktualizuoti Lietuvos laisvės kovotojų socialinę aplinką, socialinius tinklus, jų simbolinį ir kultūrinį kapitalus. Pasak vyžuoniškių bendrijos „Vyžuona“ nario A. Malinausko, kyla džiugesys, kai Utenos rajone pamatai atnaujintus paminklus, kryžius ar sutvarkytas amžino palaidojimo vietas Lietuvos laisvės kovų dalyviams, žymiems krašto žmonėms.

Prie to prisideda ne tik savivaldybė, bet ir pilietines iniciatyvas išsakę asmenys. Tačiau pasidaro liūdna, kai daugelio Utenos krašto partizanų kovų ir palaidojimo vietų, nėra įtrauktos į jokį sąvadą, nepaskelbta kultūros vertybe. Iš daugiau kaip 100-to Vyžuonų krašte žuvusių partizanų, dar nėra įtrauktos į Kultūros vertybių sąrašą.

Utenoje viena partizanų palaidojimo vieta – tikrasis Lietuvos didvyrių panteonas prie Dauniškio ežero įtrauktas į Laisvės kovų registrinį paveldą. Be šios vietos, Daugailių, Sudeikių, Saldutiškio, Tauragnų ir Utenos seniūnijose 1–4 vietos įtrauktos į minimą registrą Darbų bendruomenėms ir seniūnijoms iš tiesų bus daug. Utenos savivaldybėje esantis kultūros paveldo specialistas daugiau dėmesio skiria esančių paminklų priežiūrai, o ne naujų vietų paieškai, kultūros paveldo departamento Panevėžio–Utenos teritorinio skyriaus specialistai taip pat susirūpinę esama tik patvirtintų vertybių apsauga.

Dar nepakankamai visuomenėje suprasta ir įsisąmoninta pokario rezistencija, kaip ypatingas reiškinys, turėjęs didžiulę reikšmę Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui, atsiranda asmenų prieštaraujančių partizanų atminimo įamžinimui. Kartais abejingi ir artimieji. Čia turėtų būti bendras valstybės požiūris, ir seniūnai, turėtų kreiptis dėl vietų deramo įamžinimo.

Nėra pažintinių maršrutų laisvės kovų vietomis: pėstiesiems, dviratininkams ir automobiliams skirtų žemėlapių. Manau, kad Turizmo centras su seniūnijų ir bendruomenių pagalba tą lengvai gali išspręsti. Laisvės kovų įamžinimas galėtų apimti plačią sritį. Utenos rajono savivaldybėse tai galėtų sudaryti: knygos, atlasai, almanachai, atvirutės, vokai, ženklai, medaliai, paminklai, atminimo lentos, kryžiai, žymių žmonių gatvių pavadinimai, objektai ar vietovės, susiję su svarbiais visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos įvykiais ar asmenybėmis arba išgarsintos literatūros ar kitų meno kūrinių.

Belieka mūsų iniciatyva palaikoma rajono savivaldybės, reikėtų gal pagal atskirą programą skirti lėšų iš savivaldybės biudžeto. Nepakankama Lietuvos partizanų mūšių-žūties, palaidojimo vietų paieška. Buvęs Utenos muziejaus direktorius Balys Juodzevičius sudarė partizanų sąrašą ne tik Vyžuonų krašto, bet ir viso Utenos rajono.

Kartais partizanų palaidojimo vieta žinoma kaip atskiros kapinės, o jose konkreti vieta nežinoma. Kitų partizanų užkasimo vieta visai nežinoma. Bendruomenių uždavinys turėtų būti labai konkretus: padėti surasti tas vietas. Kalbant apie bendruomenes ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendriją jos šioje vietoje turėtų užimti svarbiausią poziciją – jos turi savo narių adresus, telefonų numerius, kuriais lengvai gali susisiekti su laisvės kovų artimaisiais. Reikalingi partizanų kapų paminklotvarkos projektai.

Vyžuonose tai galėtų būti kapinėse palaidotų partizanų kapų grupė. Kapinėse, kur tėra žinoma tik palaidojimo vieta, reikėtų pastatyti bent akmeninį savanorio, kario kryžių. Pasak A. Malinausko, Utenos rajono savivaldybės teritorijoje kiekvienais metais galėtų atsirasti bent po kelis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro statomus paminklinius Atminimo ženklus. Utenos rajono savivaldybėje nėra Atminimo įamžinimo komisijos.

Pasak A. Malinausko, reikėtų organizuoti neformalią, pilietine iniciatyva paremtą Atminimo įamžinimo komisiją. Kultūros paveldo centro vyresnysis paminklotvarkininkas Valdas Striužas supažindino su centro vykdoma veikla, dokumentacijos parengimu įtraukimui į Kultūros vertybių sąvadą, pasidžiaugė diskusijos-seminaro aktualumu ir svarba.

Prie Utenos rajone esančių 16-os įtrauktų į minimą sąvadą vietų turėtų prisidėti didesnis jų skaičius. Rajone galėtų būti ir vietinės reikšmės Kultūros vertybių registras. Pasak V. Striužo, tai bene pirmasis toks pokalbis su bendruomene, seniūnais, politikais ir savivaldybės administracija Lietuvoje.

Lietuvos kalinių ir tremtinių bendrijos Utenos skyriaus pirmininkė Zita Mackevičienė pastebi, kad rengiant knygą apie Utenos krašto partizanų, laisvės kovų dalyvių žūties ir palaidojimų vietas jai teko aplankyti beveik visas Utenos raj. seniūnijose esančias kapines, kapus, žūties ir palaidojimų vietas, jas nufotografuoti. Visos minėtos vietos deramai tvarkomos, prižiūrimos. Nuoširdų „ačiū“ reikia sakyti seniūnijų seniūnams ir jų darbuotojams, plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės vadovybei ir šauliams, kurie tvarko minėtas vietas ir deramai jas prižiūri.

Kyla abejonių, ar ilgai bus mūsų atmintyje, ar išliks pagarboje tie žmonės, kurie paaukojo didžiausią auką gyvybę dėl Laisvės, Nepriklausomybės. Anapilin išeina to meto liudininkai, po užmaršties skraiste lieka tų dienų įvykiai, ateina nauja karta. Galbūt tik iš knygų, artimųjų pasakojimų išliks baisūs tų dienų epizodai, pavardės, istorijos.

Jos ne visos yra aprašytos arba papasakotos, ne visų kritusių už mūsų gyvenimą vietos jau yra pažymėtos, ne visi amžinojo poilsio nusipelnę deramai palaidoti ar perlaidoti. Šiandien būtina padėkoti tiems žmonėms, kurie fiksuoja istoriją, kuriems rūpi istorinės atminties išsaugojimas. Buvęs Utenos kraštotyros muziejaus direktorius Balys Juodzevičius parengė ir išleido kelias knygas apie kovas už Laisvę Utenos apylinkėse.

Didelį ir nuoširdų dėkui reikia pasakyti ir Alvydui Malinauskui, kurio dėka atstatytas bunkeris Dvarašilyje, surasta keletas žudynių vietų, aprašyta daug dar buvusių nežinomų epizodų apie Vyžuonų krašto partizanus ir politinius kalinius. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras rūpinasi atminties ženklų – paminklų – pastatymu.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos ir sąjungos Utenos skyrių žmonės, dar 2012 m. gegužės mėnesį pasirašė bendros veiklos Deklaraciją ir kartu su anksčiau minėtomis institucijomis rūpinasi atminties ženklų, paminklų priežiūra, bei istorinės atminties išsaugojimu, vyksta bendri renginiai, kelionės, šventės, privačiomis iniciatyvomis leidžiamos atminties knygos.