Istorinė karščio banga Europoje temperatūras pakėlė iki gyvybei pavojingo lygmens

Ketvirtadienį anomali karščio banga, jau antroji šią vasarą, temperatūras kėlė iki gyvybei pavojingo lygmens bei skirtingose šalyse laužė visų laikų karščio rekordus.

Kaip pranešė Nacionalinė Prancūzijos meteorologijos tarnyba Météo-France, Paryžiuje buvo fiksuotas stulbinantis 42,6°C karštis, aplenkęs nuo 1947 metų gyvavusį rekordą, siekusį 40,4°C.

Ketvirtadienį nauji nacionaliniai karščio rekordai buvo fiksuoti Belgijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose, kur vos dieną prieš tai, pirmą kartą istorijoje temperatūra perkopė 40°C.

Britanijoje rekordas buvo kiek kuklesnis. Kembridže, Anglijoje, Meteorologijos tarnyba ketvirtadienį fiksavo 38,1°C karštį. Londonas taip pat išgyveno karščiausią liepos mėnesio dieną istorijoje ir ji siekė 37,9°C.

Europoje tokios orų sąlygos yra retos ir gali būti netgi mirtinos.

Alinančių karščių užkluptų valstybių atstovai teigė, kad tvyrant tokioms temperatūroms niekas nėra saugus, o žmonių bendruomenės nėra prisitaikiusios prie tokio karščio.

Kodėl taip karšta?

Šią karščio bangą sukėlė milžiniška aukšto slėgio zona išplitusi į aukštutinę atmosferą. Fenomenas, dar vadinamas karščio kupolu (angl. heat dome), laikinai pakeitė įprastą atmosferinės sraujymės tekėjimą ir leido nuo Afrikos pakilusiam karštam orui plisti šiaurės kryptimi.

Prognozuojama, kad iki savaitgalio karštis pasistūmės toliau į šiaurę, apsistos virš Skandinavijos ir galimai laužys Norvegijos ir Švedijos rekordus, kur bus paskatintas tirpti ir taip intensyviai tirpstantis jūros ledas.

Istorinė karščio banga Europoje temperatūras pakėlė iki gyvybei pavojingo lygmens

šiandien 15:05

Ketvirtadienį anomali karščio banga, jau antroji šią vasarą, temperatūras kėlė iki gyvybei pavojingo lygmens bei skirtingose šalyse laužė visų laikų karščio rekordus.

Kaip pranešė Nacionalinė Prancūzijos meteorologijos tarnyba Météo-France, Paryžiuje buvo fiksuotas stulbinantis 42,6°C karštis, aplenkęs nuo 1947 metų gyvavusį rekordą, siekusį 40,4°C.

Ketvirtadienį nauji nacionaliniai karščio rekordai buvo fiksuoti Belgijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose, kur vos dieną prieš tai, pirmą kartą istorijoje temperatūra perkopė 40°C.

© Michael Sohn | AP

Britanijoje rekordas buvo kiek kuklesnis. Kembridže, Anglijoje, Meteorologijos tarnyba ketvirtadienį fiksavo 38,1°C karštį. Londonas taip pat išgyveno karščiausią liepos mėnesio dieną istorijoje ir ji siekė 37,9°C.

Europoje tokios orų sąlygos yra retos ir gali būti netgi mirtinos.

Alinančių karščių užkluptų valstybių atstovai teigė, kad tvyrant tokioms temperatūroms niekas nėra saugus, o žmonių bendruomenės nėra prisitaikiusios prie tokio karščio.

Kodėl taip karšta?

Šią karščio bangą sukėlė milžiniška aukšto slėgio zona išplitusi į aukštutinę atmosferą. Fenomenas, dar vadinamas karščio kupolu (angl. heat dome), laikinai pakeitė įprastą atmosferinės sraujymės tekėjimą ir leido nuo Afrikos pakilusiam karštam orui plisti šiaurės kryptimi.

Prognozuojama, kad iki savaitgalio karštis pasistūmės toliau į šiaurę, apsistos virš Skandinavijos ir galimai laužys Norvegijos ir Švedijos rekordus, kur bus paskatintas tirpti ir taip intensyviai tirpstantis jūros ledas.

Ketvirtadienį Europoje klimato kaita buvo jaučiama iš arti

Paryžiuje karštis spinduliavo nuo šaligatvių paviršiaus ir nuostabiųjų miesto akmeninių fasadų.

Nors šis laikotarpis pasižymi didžiausiu turistų aktyvumu, visgi, įžymios vietos buvo beveik tuščios. Žmonės suplūdo į kino teatrus, kartais net žiūrėti filmus, kurių visai nenorėjo išvysti, nes tai vienos iš kelių vietų Paryžiuje, galinčios pasigirti oro kondicionavimo sistemomis.

Dvidešimtyje Prancūzijos administracinių departamentų, nuo Paryžiaus į šiaurę iki Lamanšo sąsiaurio, buvo paskelbtas aukščiausio lygio perspėjimas.

Gyventojų buvo prašoma atšaukti ar atidėti visas nebūtinas keliones. SNFC, Prancūzijos valstybės valdoma geležinkelio kompanija, suteikė keleiviams galimybę pakeisti ar nemokamai atšaukti visas ketvirtadienį į 20 šiaurinių regionų suplanuotas keliones.

Oro kondicionierius tapo būtinybe

Didžiojoje Europos dalyse oro kondicionavimo sistemos laikomos prabanga ir lyginant su JAV namų ūkiais, kur 90 procentų jų turi oro kondicionierius, Europoje šis skaičius siekia mažiau nei penkis. Tačiau, tai gali pasikeisti, kuomet alinantis karštas palaipsniui tampa nauja norma.

Vis dėlto, kai kurie europiečiai teigia, kad oro kondicionieriai yra netinkamas būdas kovoti su karščio bangomis, kurias paskatino klimato kaita. ŠVOK (šildymo, ventiliavimo, oro kondicionavimo) sistemos naudoja daug energijos ir išskiria karštą orą, kurios gali didinti „karščio salas“ miestuose ir dar labiau intensyvinti vėsinimosi poreikį.

Miestai taip pat įgyvendina improvizuotas iniciatyvas, leidžiančias gyventojams atsivėsinti. Pavyzdžiui Paryžiuje, kiekviename iš vietos rajonų (arrondissment) buvo įrengti oro kondicionierių kambariai bei plaukiojimo vietos, o parkai lieka atviri visą parą.

Karščio bangų bus ir daugiau

Ilgalaikė, žmonių sukelta klimato kaita lemia tai, kad ekstremalūs orų reiškiniai, tokie kaip dabartinė karščio banga, tampa vis dažnesni, intensyvesni ir ilgiau besitęsiantys, skelbia daugybė skirtingų mokslinių tyrimų.

Kilus pirmajai šios vasaros karščio bangai Europoje, mokslininkai atliko analizę, kuri parodė, kad žmonių sukelta klimato kaita lėmė tai, kad tokių fenomenų tikimybė išauga mažiausiai penkis kartus.

Globaliu mastu, 2019 metai artėja link to, kad taps vienais iš penkių karščiausių metų nuo stebėjimų pradžios. Liepa gali tapti karščiausiu mėnesiu istorijoje. Tuo tarpu praėjęs birželis tapo karščiausiu birželio mėnesiu istorijoje.

Gismeteo.lt